Site name

Nijolė Benotienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2009/07/07

Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimas, į kurį išsiruošė ir išeivijos vienetų atstovai, bus apvainikuotas svarbiausiu renginiu:  Tūkstantmečio Dainų švente – “Amžių sutartinė”. Lietuvos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis 2009.04.22 rašė: “Šie renginiai, kuriuose norą dalyvauti pareiškė 1822 Lietuvos mėgėjų meno kolektyvai (47500 dalyvių) ir 67 užsienyje gyvenančių lietuvių kolektyvai (1256 dalyviai), liudija Lietuvos kultūros brandą, pasiektą bendromis valstybės ir savivaldybių pastangomis. Esame įsitikinę, kad ir finansinio sunkmečio sąlygomis, sutelkę pastangas įrodysime sau ir pasauliui esantys verti tapti svarbiausiu Lietuvos valstybės istorijos šaukliu.”

Dainų ir šokių šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja 86 metus, skaičiuojant nuo 1924 metų, kai buvo surengta pirmoji Dainų diena. Nuo pirmosios Dainų dienos iki šių metų yra surengta 17 dainų švenčių. Išeivijoje pirmoji dainų šventė buvo surengta 1956 metais Čikagoje ir išeivijos dainų švenčių tradicija tęsiasi 54 metus įskaitant sekančią 9-tą šventę įvyksiančią Toronte 2010 metais.

Po trumpos statistikos apie Lietuvos ir išeivijos dainų šventes, reikia prisiminti, kad dainų šventė į Torontą sugrįžta po 32 metų tarpo. Visos šventės buvo suruoštos Čikagoje, išskyrus 5-tają, kuri įvyko Toronte 1978 metais. Sąlygos ruošti dainų šventę Toronte nėra tobulos: Amerikos žemyną slegianti financine krizė nepalengvina organizatorių naštos lėšų telkime, o masinės kultūros apgultis per 32 metus  padaugino mišrių šeimų skaičių, lituanistinėse mokyklose atsirado lietuvių kalbos klasės nemokantiems lietuvių kalbos, žymiai sumažėjo savanorių-vadovų skaičius aukojančių savo laiką visuomeniniam darbui, baigianti nykli dainuojančių senolių karta, kurių gretos kartais lieka ir neužpildytos, kaip kad neseniai savo veiklą baigęs vyrų choras “Aras”.

Pavarkšlenus vis gi norisi paminėti labai gražius organizacinės veiklos žiedus, kurie, nugalėję visus sunkumus, taip harmoningai skleidžiasi artėjančios dainų šventės Toronte 2010 metais ruošime ir organizavime. Šventė bus kitokia nei prieš 32 metus ir kitokia negu Lietuvoje, bet ji tikrai įvyks, nes mes išlaikę tas pačias parapijas, išauginę naują jaunimo kartą, sulaukę gausaus būrio naujų emigrantų iš laisvos Lietuvos ir prisiminę, kad esame Lietuvos atžalos, o pagal seną patarlę – obuolys  nuo obels toli nenurieda – suruošime puikiausią Tūkstantmečio šventę “Daina aš gyvenu”.

Šios Dainų šventės Toronte vyriausia meno vadovė Dalia Skrinskaitė-Viskontienė visą savo laiką, energiją, kūrybą ir dvasinį polėkį atiduoda chorinei veiklai. Nėra kito vadovo/vadovės tiek pasišventusiai, be jokių pertraukų dirbančios dėl chorinės muzikos išlaikymo ir vystymo, tobulinimo ir atlikimo, kaip Dalia.

Praėjusios šventės pabaigoje D.Viskontienei labai gražiai buvo perduota 8-tosios dainų šventės batuta, gal net sakyčiau pats kulminacinis taškas buvo atiduotas trims vadams: D.Viskontienei ir Rasai su Pauliu Kurams, organizacinio komiteto pirmininkams. Tai lyg uždegto dainų šventės deglo – fakelo perdavimas ir troškimas, kad jis nė trumpam neprarastu savo kaitros, o dar stipriau liepsnotų ateinančioje šventėje. Kaip gi tas deglas liepsnoja toliau mintis destys vyr. meno vadovė D.Viskontienė.

Kokie patys didžiausi darbai jau atlikti, nuveikti, kurie pradžioje gal nedavė ramiai miegoti?

Patys didžiausi rūpesčiai tai buvo pati pradžia. O dabar salės užsakytos, pinigai įmokėti, repertuaras sustatytas –šventė tikrai turės įvykti net jeigu aš imčiau ir isvaziuočiau į Paryžių. Jeigu rimčiau kalbeti, tai man atrodo, kad komitetas padare nemazai, darbo įdėta labai daug,  bet iki šiol viso komiteto darbas dar tik pavasarinės sėjos stadijoje. Nuo seminaro pradžios, kuri įvyks rugpiūčio 20-23 dienomis, pradėsime nokinimą, brandinimą, o žinoma derlius bus – pati šventė.

Kokį poveikį turi Lietuvos 1000-mečio minėjimas 9-tosios dainų šventės rengimo eigoje? Ar jaučiasi, kad tokios sukakties paminėjimas Lietuvoje, kažkiek neleidžia sukaupti dėmesio išeivijos šventės ruošimosi darbams?

Labai didelį poveikį jaučiu, nes daug atsakymų susilaukiau iš chorinių vienetų pageidaujančių “leisti” pirma nuvykti į Lietuvos dainų šventę, o tik veliau grižus, rugsėjo menesį planuoti, spresti ir registruotis dėl  mūsų vietinės šventės.

Kodel pasirinkote šventės pavadinima: “Daina aš gyvenu”?

Čia yra net keli paaiskinimai del šio pavadinimo: a) mes dainininkai be dainos kaip be deguonies, b)gyvendami taip toli vini nuo kitų bendrystę randam tik per dainą, c) daug iš mūsų esame pasilikę lietuvių tarpe dėl dainos, dėl dainavimo, d) man viena iš gražiausių ir giliausių vaikų dainų yra J.Govėdo daina “I am the song”.

Kokias dainas dainuosime?

Dainuosime lietuvių klasiką, šiuolaikinę kūrybą,  yra 6 naujai parašytos, 7 naujai suharmonizuotos dainos, kurias atliksime kartu su publika, yra labai įdomių suaugusių choro, jaunimo ir vaikų dainų.

Aš dabar galvoju, kad tokios programos nebūčiau galėjusi sustatyti prieš 20-30 metų, nes tik žmogus išgyvenęs tam tikrą metų skaičių pradeda giliau suprasti ką kuri daina reiškia.

Sakykim šventės programa renka 20-ties metų jainimas, tai joje pagrinde ir būtų jaunimo dainos, vidurinioji karta gal kiek platesne apimtimi paliestų repertuarą, o jau kai esi praėjęs visas gyvenimo pakopas, tada viskas labai natūraliai jaučiasi ir jungiasi. Prisimena ir vaikystė ir jaunystė ir brandos amžius su dainomis, jausmais ir mintimis.

Ir šioje šventėje kiekviena generacija turės savo dalį iš kurių bus dainų rišančių mus visus nors ir gyventume labai toli vieni nuo kitų.

Daina yra jausmų kalba, ko nepasakome žodžiais, pasakome daina.

Ar bus dainų nelietuvių kalboje?

Planuojame ir labai norėtume atlikti Jono Govėdo daina “I am the song” nes jis, būdamas lietuvių kilmės, yra žinomas Šiaurės Amerikos vaikų repertuaro kompozitorius. Šią dainą vaikų balsais dainuos pats Jonas, kuris būdavo pats laimingiausias kai girdėdavo savo kūrinius atliekant vaikų chorams. Gaila, kad lietuvių tekstais dainų vaikams jis neparašė.

Kaip planuojat įtraukti jaunimą?

Vienas iš šio komiteto nustatytų tikslų – planų įtraukti jaunimą ir neužgniaužti jų kūrybinių sprendimų. Ir tai kartais nelengva nes iš gyvenimo patirties gal aš daryčiau visai kitaip, bet laikomės ir leidžiam ir džiaugiamės, kad jaunimas rodo iniciatyvą ir kartu dirbam. Svetainės kūrėjai, dainų šventės vaizdinės priemonės yra grynai jaunimo rankose, o ir prie kitų visų renginių, visur yra jaunimo jėgos.

Ką įdomaus galvojate šioje šventėje padaryti?

Komitetas labai teigiamai nusiteikęs dirba darniai ir labai daug. Jau dabar planuoja įvairius renginius ieškodami kaip viską padaryti, kad būtų smagu, malonu dainininkams ir visiems dalyviams. Nei vienas prašytas padėti nėra atsisakęs. Tas labai skatina organizatorius dar daugiau ir energingiau dirbti. Jaučiasi kaip pavasaris – laukiam jo ateinant, ruošiam, pūrenam žemę, auginam pasėtas sėklas ir laukiam derliaus. Bus ir mums taip, kai rugsėjo menesį pradės rodytis pasėtų sėklų ir dirvos ruošimo rezultatai.

Kiek užsiregsitravusių chorų?

Užsiregsitravusių yra apie 40 chorų, kiti kad ir negausiai, bet kiekvienas dainininkas labai svarbus nes iš jų ir susideda masė žmonių. Šventė tęsis 4 dienas: suvažiuosim, susipažinsim, repetuosim, atsipalaiduosim ir sekmadienį po giesmių užtrauksim dainą!

Kodėl turėčiau šioje šventėje dalyvauti?

Visi paukšteliai miške gieda ir jeigu Dievas davė tą dainos –giesmės dovaną (o ją VISI turime) tai nuodėmė nedainuoti arba nedalyvauti šventėje. Kartu su visais komiteto nariais mes stengiamės, kad po šventės visi grįžtų nešdamiesi šypseną veide ir džiaugsmą širdyje, kad jaunimas ir vaikai norėtų ir vėl grįžti ir dainuoti ir kad atsirastų žmogus, kuriam galėčiau perduoti batutą.

Linkime sėkmės vyr. Vadovei D.Viskontienei ir komiteto nariams.  Toronto lietuviai sugeba suruošti ypatingai gražius renginius, todėl nekyla abejonių ir dėl ateinančios dainų šventės sėkmės, prie kurios ir mes visi kviečiami jungtis jeigu ne dainoje, tai remdami aukomis, paskatinimais, dalyvaudami šventiniuose renginiuose,  ir ypač pačioje šventėje.

(nuotraukoje Dalia Viskontienė)