Content on this page requires a newer version of Adobe Flash Player.

Get Adobe Flash player

Spaudoje

Pasiruošimo Dainų šventės seminarui pasibaigus

Nijolė Benotienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2009/09/15

bendra“Brangūs IX Dainų šventės ‘apaštalai’, jau trečiadienis, o aš dar ‘gyvenu daina’ ir tuo džiaugsmu, kurį išsivežiau iš Dainavos.  Jūsų nuoširdumas ir energingas dalyvavimas visoje programoje, šiluma ir meilė lietuviškai dainai suteikė jėgų ir vilties.  Dar vis girdžiu mūsų ‘choro’ akordus.  Kartu, paruošime puikiausią Dainų šventę ir nepaliksim nė vienos nepaliestos širdies.  Juk tam ir dainuojam, tam susitinkam, kad širdis atvėrę, rankom susikabinę, po bendros dainos, išeitume jau ne tie patys.  Nerandu žodžių, kurie galėtų pasakyti ką jaučiu, bet kas įvyko Dainavoj, tikrai stebuklas!” – tokiais žodžiais Dalia Viskontienė, vyriausia ateinančios IX Dainų šventės meno vadovė, dėkojo ir linkėjo sėkmės chorvedžių seminaro dalyviams.Seminaras įvyko rugpiūčio 20-23 dienomis Dainavos stovyklavietėje, kurioje be chorų vadovų dalyvavo ir kai kurių chorų atstovai. Šį seminarą organizavo ir vedė “Exultate” choro dirigentė, Rita Kliorienė (VIII-tosios Dainų šventės Čikagoje 2006 vyriausia meno vadovė).

Seminaro programa atrodytų visai paprasta: ketvirtadienis – atvykimas, įsikūrimas ir susipažinimo vakaras, penktadienis- dainavimo sesijos ir Frank Bianchi paskaita bei praktiniai užsiėmimai, vakare koncertėlis, šeštadienį- vėl dainavimas ir vakarinė programa, o sekmadienį po pusryčių – namo. Deja, tai buvo nuostabus muzikos, dainos ir gražaus bendravimo savaitgalis, po kurio kiekvienas išvykome įkaitę darbui, kūrybai ir dideliam ateinančios Dainų šventės laukimui ir ruošimuisi. Ketvirtadienį Dainavos raštinėje visų mūsų belaukianti R. Kliorienė, greitai nurodydavo kokiame kambaryje gyvensime, kur prausimės ir kur valgysim, o jeigu dar būdavo neaišku, tai ji tik ranka parodydavo į kurią pusę tempti savo atsivežtą mantą ir kiekvienas rasdavo savo pavardę prikabintą ant paskirto kambario durų.

Į seminarą buvo atvykę ir šventės org.komiteto pirmininkai Rasa ir Paulius Kurai pasveikinti susirinkusių ir visiems padovanoti šventės reklama papuoštus marškinėlius, krepšį gaidoms, prikrautą įvairių lauktuvių ir vadovams, ir jų choristams. Rasa prisipažino, kad prieš trejus metus, kai Dalia juos pakvietė į pagalbą, abu Kurai galvojo, kad tik į chorą juos kviečia, bet kai pamatė, kad “nėra balsų tokio tono, kuriuo mes dainuojam, tai mums atiteko organizacinis komitetas”, – juokdamasi Rasa tęsė toliau  – Rita Kliorienė pastatė tokį aukštą standartą suorganizuodama praėjusią šventę, kad dabar mes mėginame jį pasiekti jungdami visus, kad ši šventė būtų mūsų visų šventė – baigė R. Kurienė, primindama kas vyks kiekvieną šventės savaitgalio dieną ir kviesdama lankytis interneto tinklalapyje www.dainusvente.org

-Mes su Rasele norime Jums labai padėkoti už visą Jūsų iki šiol atliktą darbą – nuoširdžiai visus pasveikino Paulius Kuras, kuris atkreipė dėmesį į chorų registracijos galutinę datą, viešbučius, bilietus į šventę ir svarbiausia kvietė raginti ir skelbti apie šį renginį visiems draugams.

Taip  ir pradėjome tas nuostabias ir skambias dienas Dainavoje. Stovyklos ūkvedė – Rusnė Kasputienė ir jos šeimininkės, D. Viskontienės žodžiais, neleido dietų laikytis bei rūpintis apie kasdienybės alkį. O susipažinimo vakaro vadovė Aušrinė Širvinskienė iš Klyvlando visus taip sugebėjo užburti kūrybine mūza, kad tas įkvėpimas vis augo ir stiprėjo, kol seminaro pabaigoje, uždegę savo žvakeles nuo praėjusios Dainų šventės vadovės R. Kliorienės žiburio, išsiskirstėme drąsiai žengdami paskui nešančią degalą nešančią ir priekyje mūsų tvirtai žengiančią į IX Dainų šventę  D. Viskontienę.

Penktadienio darbas prasidėjo pirmąja dainavimo sesija 9 v.r., ir taip, kaip mokykloje – sekundžių tikslumu visi po pertraukėlių skubėdavome į savo vietas ir dainuodavome, dainuodavome, kol per visą seminarą išdainavome visas 38-as šventės repertuaro dainas. Profesinių žinių pagilinimui į seminarą Rita pakvietė Frank Bianchi, kuris jau ketvirtą sezoną dirba “Cleveland Orchestra Youth Chorus” direktoriumi. Daugiau kaip 30 metų chorų dirigavimą dėstęs ir  įvairiuose choruose dirbęs Frank seminare dalinosi savo gausia patirtimi. Jo paskaita ir įdomūs užsiėmimai buvo ne tik begaliniai naudingi visiems chorvedžiams, bet visus iki vieno įkvėpė tolesniam darbui.

Jauna chorvedė iš Čikagos, perėmusi buvusį F. Strolios Vyčių chorą, pasidžiaugė: “Šiame seminare esu pirmą kartą ir man čia taip patinka. Mano siela prisipildo gerumo kai esu su tokiais žmonėmis kurie dainuoja. Ypač patiko Frank. Taip norėčiau viską iš visų išmokti”, pilna energijos mintimis dalinosi Aušra Buzėnas. O iš Montrealio atskridę Aleksandras Stankevičius ir Joana Adamonytė seminare kalbėjo visom trim kalbom: prancūzų, anglų ir lietuvių. “Įdomiausia tai, kad man buvo sunku, nes turėjau išmokti dainas ir suprasti lietuvių kalbą”, – sakė Aleksandras – “Ir man lietuvių kalbos šį savaitgalį buvo per daug. Pirmas kelias valandas aš viską gerai supratau, o vėliau man viskas skambėjo kinietiškai”, – lietuviškai juokėsi Aleksandras, kuriam į pagalbą tuoj atėjo Joana: “Chore mes esame pasiskirstę pareigomis, yra kas išaiškina žodžius, nes perskaitę ne visi supranta mintis, tai taip mes padedam vieni kitiems”. – “O jau Frank tai labai patiko”, – energingai užtikrino Aleksandras, o Joana dar pridėjo, kad grįžus tikrai žinos kas darysis chore, nes ir ji nesėdėjo be dabo, rašėsi visus Frank siulytus “perliukus” dėl geresnio skambesio, kvėpavimo, tarimo, lankomumo.

Kanados sostinei atstovaujančios trys energingos dainininkės: Ramunė Zitikienė-vaikų choro vadovė, Rūta Kličienė-gera dainininkė ir choro “Arija” vadovė Loretta Lukšaitė-Cassidy visas seminaro dienas buvo pasipuošusios ne tik gražiausiais aprėdais, bet ir gražiausiomis šypsenomis, energija ir linksmumu. Jos neturėjo laiko kalbėtis ir atsakinėti į klausimus, o savo įspūdžius apie tokį puikų seminarą pažadėjo pačios į spaudą parašyti.

Kęstutis Daugirdas, mūsų jaunas kompozitorius iš Čikagos, džiaugėsi ne tik puikiai suorganizuotu seminaru, bet ir organizacinio komiteto dovanomis:  marškinėliais, maišais gaidoms ir kitomis gėrybėmis. Jis atkreipė dėmesį į puikią šio seminaro programą, kurioje ypatingai gerą įspūdį paliko Frank Bianchi patarimai, užsiėmimai, pastangos į choro intonavimą investuoti daug laiko, nors rezultatai pasigirs žymiai vėliau. Saulius Kliorys,  sukūręs dainą šiai šventei, labai gražiai ją pristatė ir vedė. Jis vienintelis Amerikos lietuvių jaunimo chorų vadovas, subūrę jaunimo chorą praėjusiai šventei ir sugebėjęs išlaikyti ir tęsti choro “Naujoji intriga” veiklą iki dabar.

Seminaro organizatorė R. Kliorienė po seminaro visiems priminė: “Dar kartą paaiškėjo kiek daug įmanoma atlikti, kai kiekvienas bendram labui jungiasi savo išskirtiniais talentais.  Vienas padiriguoja, antras pagroja, trečias, ketvirtas ir dvidešimtas padainuoja, dar kitas prajuokina ar savo tylia parama ir pozityviu žodžiu palaiko.  Kiekviena dalelė šio vitražo jį padaro tokiu, koks jis yra.  Išėmus vieną dalį, vitražas yra jau visai kitoks”, – baigia Rita.

O tą nuostabų chorvedžių vitražą praturtino ir puikios vakaro programos: Petro Aglinsko gitara atliekami kūriniai, Ričardo Soko ne tik profesionalus akompanavimas studijų metu, bet ir autorinų kūrinų koncertas, “Triumfo arka” akimirkos ir žinoma  “Miss Fun” – tai seminare tokį pavadinimą gavusi Kristina Kliorytė, kuri ne tik su visais dainavo ir visur dalyvavo, bet turėdama gerą humoro jausmą, tuoj kiekvienam pritaikė ko trūko: tai posakį, tai dovaną, tai šiaip nuoširdų juoką, paliekantį šypseną veide.  Ir seminaro orgnizatorė R. Kliorienė, ir ateinančios IX dainų šventės vyriausia meno vadovė D. Viskontienė liko labai patenkintos atliktu darbu seminare. Visi klausimai aptarti, naujo veiklos sezono planai maždaug visiems tokie patys – visos jėgos Dainų šventei. Šventės repertuaras pristatytas ir aptartas visų chorvedžių.  Belieka tik atnaujinti chorų balsus, sustyguoti stygas,  pristatyti naujų kėdžių, kuriame užpildyti laukiame ir Jūsų visų. Visa informacija www.dainusvente.org

(nuotraukoje Dainavos seminaro dalyviai)