Ramunė Zitikienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2009/09/09
Nors dar likę beveik metai iki IX-osios Lietuvių Dainų šventės Toronte, bet praėjusį savaitgalį (rugpjūčio 20 – 23d.d.) Dainavos stovykloje jau rinkosi šios šventės organizatoriai, daugybė Kanados ir JAV chorų vadovų ir atstovų, jog susipažintų su šventės repertuaru ir aptartų paruošiamuosius darbus, jog pasidalintų patirtimi, pabendrautų ir pradėtų įdomią dešimt mėnesių truksiančią kelionę, kupiną repeticijų, įtempto darbo, dainų mokymosi vargų ir džiaugsmų.
IX-osios Dainų šventės “DAINA AŠ GYVENU” vyriausiosios meno vadovės Dalios Viskontienės pakviesta, seminarą organizavo ir pravedė muzikė Rita Čyvaitė-Kliorienė, Čikagoje 2006 m. vykusios VIII-osios Dainų šventės meno vadovė. Puikiai apgalvota ir minučių tikslumu numatyta (ir, kas nuostabiausia, taip punktualiai ir įvykdyta) keturių dienų programa visiems įpūtė entuziazmo ir ryžto sudrebinti Torontą lietuviškomis dainomis kitų metų vasarą.
Seminaras prasidėjo ketvirtadienio vakarą. Sveikinimo žodį tarė Paulius ir Rasa Kurai, IX Dainų šventės ko-pirmininkai. Palinkėjo susirinkusiesiems smagių dainų ir ištvermės bei įteikė visiems lauktuvių – po maišelį su marškinėliais, išdabintais Dainų šventės simbolika, gaidomis ir kitais reikmenimis. Po jų seminaro organizatorė Rita Kliorienė pakvietė energingąją Aušrinę Širvinskienę, Klevelando šokių kolektyvo vadovę, jog pravestų vakaronę. Įdomūs ir smagūs žaidimai greitai visus išjudino, sudarydami galimybę susipažinti arba atnaujinti senas draugystes bei iš pat pirmos dienos suvokti, jog visų mūsų bendras tikslas – daina. „Atvažiavome čia dėl dainos,“ sakė A.Širvinskienė. „Norime, kad ji plačiai skambėtų, kad mus suartintų ir uždegtų“. Labai simboliškai vakaro pabaigoje Rita Kliorienė perdavė praėjusios švetės liepsną – uždegtą žvakę – artėjančios šventės meno vadovei Daliai Viskontienei, o ši pasidalino su visais dalyviais, įžiebdama jų žvakutes.
Na, o jau nuo kito ryto prasidėjo intensyvios repeticijos: per dvi dienas buvo sudainuotos visos 38-ios Dainų šventei atrinktos dainos. Nė vienas neliko abejingas! Nuostabios melodijos, smagus ritmas, jaudinantys žodžiai. Dėka talentingo pianisto iš Čikagos Ričardo Soko akomponavimo pirmą kartą matomos ir dainuojamos dainos didelių sunkumų nesudarė nei dirigentams, nei dainininkams. Jo grojimas buvo lyg tas pamatas, ant kurio visi statė muzikos pilį.
Didelę ir gražią. Ant tvirto pamato…
Ritos Kliorienės kvietimu į seminarą atvyko Klevelando orkestro jaunimo choro vadovas Frank Bianchi, užkrėtęs visus savo entuziazmu ir nuostabia energija. Šio 30-ties su viršum metų chorinio vadovavimo patirtį turinčio dirigento rankose net ir jo vadovaujami mėgėjiški chorai skamba kaip profesionalai. Lyg stebukladarys, iš dainininkų išgauna subtiliausius garsus. Jo pademonstruoti įvairūs pratimai tikrai padės chorvedžiams kasdienėse repeticijose, o ypač – ruošiant dainininkus Dainų šventei.
Repeticijų metu ir po jų jautėme nuolatinį Rusnės Kasputienės rūpestį: netrūko nei vandens troškuliui numalšinti, nei kavos ar vaisių. O jos suburtos šeimininkės lepino gardžiais lietuviškais patiekalais, kuriems visi negailėjo pagyrų. Juokui ir gerai nuotaikai užgesti neleido “Miss Fun” (Kristina Kliorytė), savo linksmumu, nuoširdumu ir muzikinėmis dovanėlėmis pradžiuginusi ne vieno širdį.
Iš Minesotos atvykusioms Laimai Adomavičienei ir Jurgitai Kazokaitis seminaras paliko be galo didelį įspūdį ir suteikė daug energijos. Abi pasiryžusios mokytis dainų ir dainuoti Toronte. “Tegul ir toliau būna organizuojamos dainų šventės!”, taip sakė abi. Na, o Birutė Mockienė, atvykusi į Dainavą kartu su savo vaikais (nepabūgusi 10 val. vairavimo, nors tik prieš dieną buvo parskridusi is Lietuvos) džiaugėsi, jog į repertuarą įtrauktos ir jaunųjų dainų kūrėjų – Kęstučio Daugirdo ir Sauliaus Kliorio – veržlios ir ritmiškos dainos. Ji pabrėžė, kad dėka Dalios Viskontienės, Ritos Kliorienės ir Dariaus Polikaičio pasiaukojimo ir atsidavimo lietuviškos dainos suburia išeiviją Kanadoje ir JAV, pasėja džiaugsmą ir meilę lietuviškai muzikai.
Visiems prisidainavus ir prisijuokus, susipažinus ir užmezgus naujas draugystes, vakare pasidžiaugus nuostabiomis Petro Aglinsko gitaros melodijomis, seminaras atėjo į pabaigą. Dalia Viskontienė padėkojo visiems, atkeliavusiems į Dainavą ir taip greitai “įkandusiems” dainas. Priminė, jog čia praleistas laikas ne tik suartino visus ir pripildė meile dainai, bet kartu subūrė ir įpareigojo grįžus namo, į savo bendruomenę, lyg tiems dainos “apaštalams” skelbti apie Dainų šventę, raginti jungtis į chorus, kviesti visus atvykti kitą vasarą į Torontą ir pajusti tą nepakartojamą meilės lietuviškai dainai, meilės Tėvynei Lietuvai ir vienas kitam jausmą.
Pabaigoje seminaro dalyviai, susikibę rankomis, užtraukė “Daina aš gyvenu”, o artėjančios šventės meno vadovė Dalia Viskontienė, uždegusi žvakę, jos liepsna ir vėl apdalino seminaro dalyvius, palinkėjo, jog čia įžiebta meilės dainai ir draugystės ugnelė skaisčiai degtų, kad ji būtų padalinta savųjų chorų dainininkams ir kad 2010-ųjų metų Dainų šventėje suliepsnotų į galingą “DAINA AŠ GYVENU” laužą!
(nuotraukoje Rita Kliorienė)
