Danguolė Lelienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/01/05
Anot lietuvių patarlės - “Gera pradžia – pusė darbo”. Prisiminiau šią patarlę todėl, kad net “plika akimi” matyti, kad iki šiol jau yra nuveikta labai daug. Nepagailėta nei savo asmeninio laiko nei energijos “styguojant” organizacinius dalykus. Internetinėje erdvėje yra puikiai sukurtas ir labai Informatyvus IX Dainų šventės tinklalapis. Čia galime rasti viską – pradedant Šventės organizatoriais, dalyviais, atsiliepimais spaudoje ir baigiant dainų įrašais, atliktais kiekvienam balsui atskirai. O nuo rugsėjo mėnesio ir iki šiol vyksta antrasis ruošimosi IX Dainų šventei tarpsnis – prasidėjo repeticijos, į atskiras grupes ar chorus sujungusios visus norinčius dainuoti.
Toronto Prisikėlimo parapijos šventovėje penktadieniais susirenka viena didžiausių grupių – apie 100 dainininkų choras. Čia kartu repetuoja visas “Volungės” choras (vad. D.Viskontienė), “Sutartinės” grupė (vad. N. Benotienė). Čia gali sutikti ir buvusius vyrų choro “Aras”, ansamblio “Daina” bei pavienius dainos mylėtojus.
Aukoti penktadienių vakarus repeticijoms dainininkai nutarė dėl įvairiausių priežasčių. Tepasakoja jie patys…
“Prieš keturis metus aš su dviem dukrom ir drauge portugale vykom į VIII Dainų šventę Čikagoje” – pasakojo šiandieninė IX Dainų šventės dainininkė Liucija K. – “ Buvo taip puiku, kad net kitatautė bandė pritarti chorui, lietuviškai kartodama jai nesuprantamus žodžius”.
Daiva Vorps pritarė: “Iki šiol nešioju atmintyje tą sunkiai žodžiais išreiškiama jaudulį, kurį patyriau klausydama naujoviškai aranžuotų lietuvių liaudies dainų. Pritariant dideliam orkestrui nuostabiai skambėjo naujos, negirdėtos, bet labai melodingos dainos. Kadangi visada jaučiau galinti dainuoti, šiais metais neatsispyriau pagundai prisijungti prie dalyvių. Nors ir žinau, kaip sunku bus išmokti sudėtingą repertuarą”.
“Sutartinės” narė Dana Biskienė pasidžiaugė, kad atskiros dainininkų grupės turi progą susijungti vienam tikslui – Dainų šventei, kur gali patirti bendravimo, draugystės, pagalbos mokantis dainas džiaugsmą. “Sutartinės” jaunimo grupė veikė prieš 20 metų, vėliau dėl asmeninių priežasčių jos nariai išsiskirstė, tačiau prieš pusmetį vėl susijungė. “Vadovei Nijolei Benotienei padedant surengėm nedidelį koncertėlį, o po to nutarėm prisijungti prie Toronto didžiojo Dainų šventės choro. Po šios Šventės, kaip ir visi kiti, išsiskirstysime į grupes ir tęsime ‘Sutartinę’. Juk dainuoti taip smagu!”
Taip pat “Sutartinės” grupėje dainuojantis Gintaras Karasiejus džiaugėsi, galėsiąs dainuoti su visa šeima – tėvais Rita ir Juozu Karasiejais. Yra ir daugiau dainininkų prisijungusių šeimomis – Rimas ir Gabija Petrauskai, mama ir trys jos dukros iš Klibingaičių šeimos, Rūta ir Marius Rusinai, Don ir Dana Šablinskai ir kt.
Kai kurie dainininkai kiekvieną penktadienį į repeticijas vyksta po 100 ir daugiau kilometrų. Tai – “Wasagos dainiai” – Irena Punkrienė, Elena Namikienė ir Alfredas Bražys, kuris paklaustas, kodėl taip aukojasi, nusijuokė: “aš ir mirti norėčiau dainuodamas”.
Apie 30 metų dainavę “Aro” vyrų chore Jonas Nešukaitis ir Antanas Zimnickas tikino, kad neprisimeną “tokio efekto ir patirto jausmo, lydėjusio po įvykusios Dainų šventės Čikagoje”. Jiems labai patinka Dalios Viskonienės vedamos repeticijos, kurios prasideda pasimankštinimu, pasimasažavimu, dainavimo pratimais, o baigiasi jau išmoktos dainos atlikimu stovint. “ Ji moka sukelti mūsuose entuziazmą, pojūtį, kad esi reikalingas. Ji labai nuoširdžiai dirba norėdama mus išmokyti. Sudėtingesniam rimtui įsisavinti pasiūlo įdomių pratimų. Labai gerai, kad mokomės dainas dalimis. Todėl nenusibosta nuolat kartoti” – audringai kalbėjo J.Nešukaitis, kuris ne vienintelis iš choristų žavėjosi Dalios Viskontienės energija ir darbštumu.
Kur tas energijos šaltinis suteikiantis jėgų bei pasiryžimo pradėti ir kantriai tęsti kelionę IX Dainų šventės link? - klausiu vyriausią meno vadovę Dalią Viskontienę, kuri atsakydama kaip visuomet buvo šmaikšti: “Yra įrodyta, kas dainuoja – ilgiau gyvena. Dar daug gražių dainelių liko nedainuotų… Ne tik patiems sau, o ir mūsų vaikučiams, kurie pasirinko dainą, o ne sporto klubą. Nors…prieš kiekvieną penktadienio repeticiją ruošiu prakalbą apie išėjimą į pensiją, bet kas kart, išvydusi didžiulį margaspalvį chorą, pamirštu savo apsisprendimą. Pasinėrus į dainų pasaulį, sunku iš jo išlipti…O jei rimtai – kai žmogus daro tai ką myli ir iš širdies, negaila nei laiko, nei pasiryžimo, nei energijos…”
Pagal paskutinius duomenis IX Dainų šventės choras turėtų būti iš 950 dainininkų, iš kurių trečdalį sudarys vaikai ir jaunimas. Viena iš Šventės organizatorių Rasa Kurienė patikino, kad “Dainų šventėje, vietos bus visiems: kilniausia vieta – dainininkams. Tačiau tiek pat svarbūs bus ir klausytojai, rėmėjai, visi, visi… Kviečiame visus sekti spaudą ir internetinį tinklalapį: www.dainusvente.org, nedelsti užsisakyti viešbučių kambarių ir bilietų į visus Šventės renginius. Šventė taip pat priklausys nuo visų mūsų aukų, reklaminių skelbimų ir sveikinimų programoje. Laukiame visu Toronte 2010-aisiais liepos mėnesį. “Gyvenkime Daina!”
(nuotraukoje Vasagos Dainiai)
