Site name

Nijolė Benotienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/01/19

Dalia Viskontienė, artėjančios 9-tosios dainų šventės vyriausia vadovė, kiekviename šventės rengimo komiteto posėdyje, primena sau ir komiteto nariams kad ši šventė yra didelė atsakomybė prieš mus visus ir klausytojus ir dainininkus. Tai iš tiesų didelis projektas savanoriško darbo, atliekamas mažos grupelės žmonių besistengiančių viską suorganizuoti kuo kūrybingiau, gražiau ir tobuliau. Gražu ir tai, kai bet kokiu būdu ir mes jiems primename, kad jų darbas tikrai yra vertinamas. Gal daugiausia skatinančių dirbti toliau žodžių organizatoriai gauna iš pačių choristų ar choro vadovų, kurie visi yra optimistai, visada moka juokauti, gal todėl ir pritraukia į savo vadovaujamus vienetus vis naujų narių. Štai Renatos Armalaitės įkurta vokalinė grupė “Dainelė” iš Floridos dalyvavo ir praėjusioje ir ruošiasi dalyvauti šioje dainų šventėje. Renata džiaugiasi, kad sugrįžo ne tik buvusios daininkės, bet ir naujų prisijungė. “Atėjo tokių žmonių kurie važiuoja daugiau nei 50 milių į repeticijas, kaip galima nesidžiaugti tokiais dainininkais” – rašo R.Armalaitė, kuri pirmiausia pradėjo mokinti lengvesnes dainas:  ”Stoviu aš parimus”, “Šią naktelę”,  “Viešpaties lelija”, “Saulutė tekėjo”, “Tūkstantis žingsnelių”, nes jos buvo artimiausios širdžiai. Kitos sunkesnės dainos, kad iš karto dainininkės neišsigąstų, įtraukiamos į repeticijų turinį palaipsniui. O dabar kai jau daugelis dainų yra įrekorduotos ir patalpintos svetainėje, viskas darosi žymiai lengviau visiems ir vadovams ir dainininkams.  Renata išduoda, kad “mano dainininkės labai daug tikisi iš šios dainų šventės, nes bus naujų pažinčių, naujų pabendravimų, o svarbiausia bus smagu dainuoti ir vėl visiems kartu.” – baigia visada Floridos saule besišypsanti R.Armalaitė.

Praėjusioje dainų šventėje dalyvavo jaunimo choras iš Detroito  “Momiestelis” (Motown ), kuris buvo įsikūręs tik tos šventės tikslui. Didžiausia choro dalis buvo gimnazistai ir keli studentai, o chorui vadovavo Andrius Giedraitis.  “Po šventes, chorelis subyrėjo, nors atrodo liko labai geri dainų šventės prisiminimai ir noras vėl tokioje šventėje dalyvauti – pasakoja dabartinė choro co-vadovė Rita Giedraitienė – tad 2009 vasarą prasidėjo kalbos atgaivinti “Momiestelio” jaunimo chorą IX Dainų Šventei. Kadangi Andrius pradėjo medicinos mokslus šį rudenį University of Michigan,  jis sutiko rūpintis tik studentais. Nenorėdama nuskriausti gimnazistų, aš, Andriaus mama, sutikau mokyti šio chorelio gimnazistus.  Kai galų gale visi atsiliepė chore turėjome 35 narius — 20 studentų ir 15 gimnazistų!  Studentai mokysis savistoviai iš įrašų, nes išsiskirstę per visą valstiją įvairiuose universitetuose – sako R.Giedraitienė – o su gimnazistais repetuojam sekmadieniais po Šv. Mišių.”

Kaip gi sekasi tose repeticijose, kurių dainų garsais pradėjote pirmąsias repeticijas ir kt. panašius klausimus klausėme visų choro vadovų: “Atsakant į pirmą klausimą tai pirma mūsų daina buvo “Saulė Dovanojo” (muz.K.Daugirdo) – sako detrotiškė R.Giedraitienė-  Kodėl? O todėl, kad keli vaikai tą dainą jau išmoko Dainavoje šią vasarą per moksleivių stovyklą R.Kliorienės dėka, be to vaikai pažįsta dainos autorių tai kažkaip daina iš karto arčiau prie širdies, o ir pati daina smagi, melodinga. Seniai ir įrašas šios dainos buvo svetainėje. Taip pat mokame ir “Viešpaties lelija”, nes vėlgi yra įrašai – sako vadovė. - Aš labai raginu visus choristus klausytis įrašų, ypač kai negali dalyvauti repeticijoje.”

O kuri daina atrodo sunkiausia – tai klausimas kurį irgi klausėme visų vadovų? Rita Giedraitienė be abejonės teigia, kad R.Biliūno daina “Nebuvo tai žemė” bus pati sunkiausia, nes ten ne tik choro partijos sudėtingos, bet technišku sudėtingumu neatsilieka ir akompanimentas.  “Kviesiu gimnazistus eiti į suaugusių repeticiją dėl šios dainos tegu Rimas Kasputis ( Detroito choro “Aidas” vadovas) ją ir savo ir mano dainininkus išmokins” – juokiasi R.Giedraitienė.

Iš Detroito elektroniniu paštu tiesiai į Toronto jaunimo choro gretas, kurių paklausus ką jie daro choro repeticijose – “taigi aišku, kad dainuojame! Ir net labai smagiai dainuojam – entuziastingai atsiliepė choro administratorė Viktorija Benotaitė – pradžioje būtinai prasidainuojam ir kai apšylam, tada sėdam dainuoti rimčiau. Toronto Jaunimo Choras yra laimingas kad turi dvi labai geras vadoves. Tankiai būna, kad viena vadovė dirba su vyrais atskiriai, o kita vadovė mokina merginas. Gale repeticijos abi grupės sueinam ir perdainuojam ką  išmokom. Nebuvo nė vienos repeticijos be juokų!”

Toliau sekantys klausimai, kaip ir visiems chorams: Kokias dainas mokinatės?  “Taigi mes turim “strategy”. Ant lentos surašėme devynias dainas: “Viešpaties pasaulis”, kuri labai gražiai skamba ir visiem labai patinka “Dainos Sparnais”, “Aušros žvaigždė”, ”Šlama šilko vėjas”, “Saulutė tekėjo”, “Linai”, “Palankėj palankėj”, “Daina aš gyvenu” ir ”Nebuvo tai žemė” kurias jau esam gerai pramokę –sako Viktorija – koncertuoti vieni dainuojant šias dainas gal dar negalėtume, bet jau tikrai žinom ką darom.  Dabar mes jas paliksim ramybėje kurį laiką ir pradėsim dirbti ant kitų dainų. Va tokia mūsų strategija.  Ar negera?” – linksmai baigia V.Benotaitė.

O kuri daina jums atrodo bus sunkiausia, klausimais nepalieku Toronto jaunimo choro – ”Sunkiausia, aš manau man visi pritars,- sako V.Benotaitė – kad “Nebuvo tai žemė”, bet mes ją kasneliais mokinamės. Mūsų vadovės, kai tik pradeda mus mokinti labai įsijaučia, nes jos savo galvoj girdi, kaip ši daina turės skambėti, tai nuo jų energijos ir mes dainuojam lyg būtume ir trimitai ir būgnai ir trepsėtojai.”

O pabaigai naujausios žinios iš Kanados garsios sostinės Otavos  dainininkų. Laikas tikrai labai greitai bėga, – “isties tai jau ne vienas naujai atėjęs choristas ėmė  rūpintis, kaipgi viską išmoksime” – sako Ramunė Zitikienė vaikų choro “Arija” vadovė – “Na, o dalyvavusieji praėjusioje šventėje ramina, kad išsigelbėjimas - partijų įrašai, kurių Dainų šventės svetainėje vis daugėja. Beliks tik po kokį šimtelį kartų pasiklausyti ir viskas bus OK! “ – tikrai juokdamasi baigia Ramunė, kuri šventei ruošia vaikų chorelį – “vaikai dėl sunkumų nesuka galvos, ko tik imamės, tą ir dainuojam. Šiuo metu smagiai mokomės  “Pasaka apie debesėlį”.  Otavos suaugusių chore “Arija”, (vad. L.Lukšaitė-Cassidy) dabar yra 20 dainininkų, iš kurių 10 naujai prisijungusių dėl šios šventės. Repertuarą sostinės dainininkai traukia net keliais baslais be jokių bėdu, tik prsipažįsta, kad –“sunkiausia daina ta, kurią tik pradedame dainuoti” – sako R.Zitikienė – pridėdama, kad ir nuotraukų visokių turi, bet – “vis nesutariame, kuria atsiųsti.”

Štai kokiomis nuotaikomis gyvena mūsų chorų dainininkai, kiekviename mieste savaip mokindamiesi dainų šventės dainas ir iš visos širdies ruošdamiesi šiam neeiliniam įvykiui –Toronte. Skubėkime isigyti bilietus, kad būtume liūdininkai ir tų gražiausiai skambančių dainų, ir mūsų kompozitorių naujai sukurtų kūrinių ir mūsų visų pasididžiavimo – dainų šventės “Daina aš gyvenu”.

(nuotruakoje Toronto jaunimo choras)