Site name

Artėja IX-oji šventė

Nijolė Benotienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/02/17

Sparčiai besivystanti technologija pakelia mūsų bendravimą į vis naujesnes formas. Jos dėka sumažėjo atstumai tarp žemynų, po visą pasaulį išsisklaidę žmonės interneto pagalba lengvai palaiko artimus ryšius, keičiasi informacija, tobulinasi, mokosi.  Praėjusioje Dainų šventėje didžiausią sėkmę atnešusi dainų įrašų naujovė internetiniame tinklalapyje, pasidarė būtinybė ir šios šventės ruošoje. Nebūtų dainų įrašų tinklalapyje, neturėtume tiek jaunimo įsijungusio į chorus. Studijų metais jie dažniausiai išvažiuoja į įvairius universitetus, kurie nevisada būna apsupti gausia lietuvių bendruomene, skambančia lietuvių chorine muzika.Vienintelis būdas išmokti dainas, tai internetinis tinklalapis. Džiugu, kad ne tik jaunimas naudojasi tinklalapis paslaugomis, bet ir vyresnioji karta neatsilieka nuo technologijos pasiekimų, naršo internetinius puslapius, persikelia dainų įrašus ir taip ruošiasi šventei.

Toronto kaimynai iš Vasagos miesto “Vasagos dainiai” ypač atsakingai žiūri į ateinančią šventę. Vieneto atstovė Elena Namikienė rašo, kad – “labai stengiamės išmokti visas IX Dainų šventės dainas ir labai džiaugiamės, kad jos įrašytos tinklalapyje. Taip pat važiuojame penktadieniais į Torontą ir repetuojame kartu su jungtiniu “Volungės” IX Dainų šventės choru iki kol užeis sniegas ir didelės audros. Tada kiekvienas savo šiltoje pastogėje galėsime laisvai ir drąsiai repetuoti namuose įrašų pagalba iki pavasario. Nuoširdžiai  dėkojame D.Polikaičiui ir visiems, kurie įdainavo įrašus, nes jų didelis darbas labai mums padeda išmokti dainas ir suteikia didelį malonumą ir dvasinį peną. Esame užsispyrę  pensininkai, kad žūtbūt IX Dainų šventėje tikrai dainuosime. Nors plaukai apšarmoję, tačiau meilė dainai dar labai karštai plaka mūsų širdyse,” – uždegančiai baigia E.Namikienė.

Interneto pagalba labai greitai pasiekėme ir Punsko lietuvių repeticijų salę, kurioje kaip pasakoja choro atstovė Jolanta Jonušonytė – “Mes visi „Dzūkijos” choristai  dirbam, mokomės dainų ir džiaugiamės jų skambesiu. Ruduo pas mus buvo koncertų metas, todėl papildėm savo repertuarą naujai išmoktomis dainomis. Visos šventės dainos yra puikios, bet mes pradėjome nuo pačių paprasčiausių ir trumpiausių dainų. Mums labai patiko Saulutė tekėjo, Linai, o  vyrams O atsimenu namelį. Su geriausiais linkėjimais visiems dainuojantiems lietuviams!”, – džiaugmingai baigia J. Jonušonytė

Ročesterio choro “Putinas” vadovas Raimundas Obalis apgailestavo, kad “repeticijų pradžia buvo sunki, nes daugelis dainininkų  buvo išvažiavę, ir sezoną pradėjome truputį vėliau,  negu normaliai. Keletas dainininkų atkrito, o naujų į jų vietą neatsirado, tačiau mokomės visas dainas, ir  būsime pasiruošę šventei.”

Į Toronto mišraus choro “Volungė” gretas ateinančiai šventei įsijungė net 47 nauji dainininkai, kurie rimtai repetuoja kiekvieną penktadienio vakarą. “Esam labai dėkingi, kad turime Dalią Viskontienę” – sako choro atstovė Laima Underienė – “jinai moko mus mankštintis, pasakoja pasakas, turime įsivaizduot visokiausias situacijas, pvz. kad lūpom bučiuojam, ar  kad esam žuvytės ir kt. humoro pas mus netrūksta ir penktadienio vakarais, o dėl kai kurių dainų jo tikrai reikia.” – baigia Laima.

Taip pat Toronto jungtinis choras pasižymi medicininėmis savybėmis, štai negaluojantiems nuo nemigos, labai gerai padeda vidury nakties pasiklausyti šventės dainų įrašų po kurių dingsta visos nemigos. “Viena choristė praeitą savaitę negalėjo miegoti, tai 4 val. iš ryto užsistatė svetainėje įrašytą dainą, kuri ją nuramino, gražiai nuteikė, ir jinai vėl užmigo”- pasakoja L.Undereinė   Prie medicininės -chorinės terapijos reikia pridėti ir matematinius bei sportinius priedus repeticijų metu. “Dalia iš pat pradžios,  pradėjo mus mokyt skaičiuot “Nebuvo tai žemė” vienos dalies ritmu. Iki dabar trepsim kojomis, plojam  rankomis, pliauškinam blauzdas, net nežinau kas bus toliau, bet vis kalam – ir jau, kai kurie, šiek tiek išmokom.  Tačiau, turime neabejotinos vilties, kad tas dalis išmoksim puikiausiai, nes žinom, kad bus įspūdinga – tai, varom toliau” – baigia L.Underienė.

Lapkričio mėnesį dalis choro “Volungė” dainininkų buvo nuvykę i Detroitą bendrai repeticijai su choru “Aidas”, vadovaujamu Rimo Kaspučio. “Buvo ypatingai smagu. Nebuvo jokios įtampos, kaip būna prieš koncertą. Taip pat pamatėme, kad kiekvienas dar turime daug ko išmokti, todėl buvo smagu tai daryti kartu. Visi labai įdėmiai klausė ir dainavo, ir tikrai buvo gera, gera repeticija.  Mus labai gražiai priėmė, turėjome progos smagiai pabendraut, o sekančią dieną skambiai pagiedot Mišiose. Tikimės, kad detroitiškiai pas mus galės atvykti pavasarį, vėl kartu pasimokyt ir pabendrauti.” 

Nepuoštų mūsų veidų džiaugsmas ir šypsena, jeigu i Dainų šventę nesiruoštų ir vaikų bei jaunimo chorai. Repertuaras smagus, įvairus, gal nėra visai lengvas, bet tai dar labiau patraukia jaunimo dėmesį. Toronte turime net kelis jaunimo ir vaikų chorus: Toronto jaunimo chorą, Maironio mokyklos vaikų chorą, Prisikėlimo parapijos vaikų ir jaunimo ir Lietuvos kankinių parapijos chorą “Angeliukai”, kur pastarojo choro atstovė Teresė Ramanauskienė pranešė, kad jame dalyvauja 15 mergaičių nuo 9 iki 17 metų. Choras, kuriam vadovauja Valdas Ramanauskas, gieda kiekvieną sekmadienį rytinėse Mišiose, mielai dalyvauja parapijos šventėse ir kituose parengimuose.  T. Ramanauskienė džiaugiasi, kad mergaitės nors ir būna labai pavargusios, tačiau nepraleidžia sekmadienio rytinių Mišių ir pakilia nuotaika garbina Dievą giesme. “Dėka ištvermingų vadovų, tėvų ir vaikų pasišventimo, mūsų lietuviška visuomenė pasiliks giedanti ir dainuojanti.” – sako Teresė – “Dabar prieš chorą didelis žingsnis – Dainų šventė. Tai didelis išgyvenimas, taip pat didelis darbas vadovams ir dainininkams. Mūsų mergaitės, kartu su šimtais kitų dainininkų laukia šventės. Žino, kad darbo bus daug, ir čia reikia išpažinti didelę nuodėmę, kad kol kas repertuaras dar per daug neapdirbtas. Prieš Kalėdų šventes reikėjo ruoštis  Bernelių Mišių koncertui, bet jau dabar kaupsimės Dainų šventės repertuarui. Mergaičių nuotaikos geros ir pakilios, o ir darbo jos visai nebijo. Kai reikia dirbti dirbam- užtikrina T.Ramanauskienė pakiliai baigdama – “užtrauksim dainą iš širdies, kad visa Kanada sudrebės.”

(nuotraukoje Punsko choras „Dzūkija”)