Danguolė Lelienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/06/29
Šių metų liepos 2-ąją IX Dainų šventė Toronto mieste International Centre prasidės Marijono Mikutavičiaus koncertu. Tai - vienas populiariausių Lietuvos dainininkų, galintis pasigirti ne tik auksiniais, bet ir platininiais diskais. Vien debiutinio jo albumo „Pasveikinkit vieni kitus“, vėliau tapusio platininiu ir atnešusiu jam du „Bravo“ apdovanojimus – „metų atlikėjo“ ir „metų albumo“ nominacijose, buvo parduota 40,000 kopijų, o jo daina „Trys milijonai“ tapo kone antruoju neoficialiu Lietuvos himnu, lydinčiu svarbiausias sportinių įvykių TV transliacijas. 2008-aisiais Marijonas išleido albumą „Baigėme mokyklą“, kuris greitai tapo auksiniu. Lietuvoje „Radiocentro“ apdovanojimuose „Apdo2009“ Marijonas Mikutavičius atsiėmė vieną svarbiausių prizų – jo dainą „12 savaičių sniego“ klausytojai išrinko geriausia metų daina.
Humoro jausmo nestokojantis Marijonas Mikutavičius yra leptelėjęs, kad mūsų muzikos pasaulyje itin prasta būklė, jei tokie veikėjai kaip jis tampa dainininkais. Nepaisant to, jo prikimusį balsą Lietuva myli daugiau nei dešimt metų. Beveik šimtą tūkstančių įrašų pardavęs dainininkas yra taip pat nenusibostantis TV veidas, TV scenarijų rašytojas bei žurnalistas.
M.Mikutavičius, kuris dar yra pramintas „draugiškiausiu Lietuvos šou verslo atstovu“, gimė 1971 metais ir, kaip atlikėjas, karjerą pradėjo praeito dešimtmečio pradžioje grupėje “BOVY”. Su ja Marijonas koncertavo Skandinavijoje bei Vokietijoje. Latvijos festivalyje „Liepajas dzintars“ laimėjo geriausio vokalisto vardą ir įrašė iki šiol žiemos švenčių metu dažnai transliuojamą dainą “Velnias, man patinka Kalėdos”. Žurnalisto išsilavinimą turintis, tačiau nuo muzikos stengęsis neatitolti charizmatiškasis dainininkas atliko vaidmenis roko operose “Velnio nuotaka”, “Meilė ir mirtis Veronoje”, “Jūratė ir Kastytis”. O 2006-aisiais kartu su grupe “LT United” M. Mikutavičius laimėjo 6-ą vietą Eurovizijos dainų festivalyje.
Lietuvos gyventojai Marijono karjerą stebėjo valstybinėje televizijoje, komerciniuose kanaluose LNK bei TV3, kur tai vienas tai su draugais vedė laidas „Tangomanija“, „Pasaulis pagal mus“, „Bumerangas“ (pastaroji skirta 2000-ųjų metų Olimpinėms žaidynėms Sydney nušviesti), „Telepica“, įvairius vienadienius projektus televizijoje.
Šiuo metu M.Mikutavičius LNK televizijoje veda laidą „Vakaras su Marijonu“, “Tu gali šokti”( pagal amerikietiškąjį projektą “So think you can dance”), yra vienas iš scenaristų politinio humoro laidoje „Dviračio žynios“ ir dirba korespondentu „Lietuvos ryto“ dienraštyje. Televizoriaus ekranuose M.Mikutavičius pasirodo ne tik kaip laidų ar renginių vedėjas. Šiais metais jis aktoriaus amplua pasirodė su intriguojančia šventinės televizijos istorijos „Kareivis grįžta namo“ antrąja dalimi, taip pat ryžosi naujam iššūkiui – vaidmeniui naujoje lietuviškoje kino juostoje „Sibiro Madona“.
Naujoje 2010 metų dainoje ” Ar mylit ją Jūs?” M. Mikutavičius išpažįsta meilę Lietuvai ir demonstruoja savo pilietinę poziciją.
“Kaip ir visi, aš esu šio sunkmečio dalyvis, – viename savo interviu sako Marijonas. – Tad natūraliai man svarbūs bendri mūsų rūpesčiai. Aš nesu patenkintas daugeliu blogybių mūsų valstybėje, tačiau tikrai nepriklausau tiems, kurie linkę ją koneveikti ir maišyti su purvais. Mūsų pozicija yra maždaug tokia: aš užsiknisęs, aš pavargęs, man baisu dėl visų triukų, kuriais kasdieną mus stebina, bet aš myliu tą mūsų Lietuvą. Vienintelis dalykas, kurio noriu paklausti – ar mylit ją Jūs. Sakydamas „Jūs“ aš turiu omeny visą sistemą, valstybės administravimo aparatą, kuris nuolat mus moko lojalumo, atsakomybės, baudžia ir aiškina, kas yra pilietiškumas bei patriotizmas, tačiau kažkodėl pats niekaip nesusitvarko viduje ir daro tokius dalykus, prieš kuriuos vargšas paprastas žmogelis su savo niekingais nusižengimais atrodo tarsi angeliukas”.
Marijonas Mikutavičius – apie brandą ir… pomėgius…
Jis mėgsta žaisti futbolą. Nes, anot populiaraus dainininko ir televizijos laidų vedėjo, be sporto vyrai darosi niekam tikę.
…apie dovanas…
Banalu, bet geriausia, kai kas nors tave priglaudžia prie krūtinės ir pasako, jog tebesi svarbus ir reikalingas. Aš jau seniai nebesidžiaugiu daiktais, tad esu ir žioplas dovanotojas, nes nežinau jų vertės.
…apie laiką…
Aš galiu skiesti valandas apie brandą, neva ateinančią išmintį, patirtį ir kaip tai gražu. Bet pasakysiu sąžiningai – velniop visa tai! Jaunystė nebūtų tiek garbinama ir apdainuota, jeigu ji nebūtų to verta.
…apie buitį…
Manau, šiuolaikinis žmogus apskritai per daug dėmesio skiria buičiai. Pažiūrėkite, kokios reklamos dominuoja. Tos, kurios susijusios su kažkokia namų apyvoka. Atrodo, kad dabar mes tik krapštomės prie skalbimo mašinų, pjaustome iš morkų žvaigždutes kažkokiais figūriniais peiliais, išsišiepę skalaujame stiklines ir gelbėjame unitazus nuo bakterijų… Kol mes čia atliekame kažkokius čiabuvių papročius savo ūkeliuose – tikroji žmonija skrenda į marsus ar susidėvėjusius sąnarius keičia metaliniais. Buitinius rūpesčius sukandęs dantis bandau atlikti kuo greičiau ir pamiršti.
…apie patriotizmą…
Manau, žmonės turi turėti principus, įsitikinimus, vertybes, kurias gina ir kurios jiems padeda formuotis kaip asmenybėms. Patriotizmas – viena iš tokių vertybių. Niekas negali teigti, kad ji absoliuti, priimtina ar bûtina visiems. Bet mano auklėjime ji buvo ir liko. Tik liūdna, kad tokias patrauklias sąvokas neretai pasisavina ir sugniuždo visokie pašlemėkai, naudodami jas savais tikslais.
…apie alkoholį…
Aš nelabai žinau, kiek jo iš viso gyvenime turi būti. Bet kuriuo atveju mano pasaulyje teisingas girtuoklis užima kur kas aukštesnę vietą nei melagis ar visiems malonus vagis.
…apie lietuvišką humorą…
Lietuvių humoras dažnai piktas. Mums kažkaip nevalingai taip išeina, kai juokinga tada, kai ant ko nors gerai “užvažiuojame”. Čia didžiausia tokio humoro bėda.
…apie knygas ir jų įtaką kūrybai…
Aš paauglystėje knygas tiesiog rijau… Iki šiol vadovaujuosi E.M. Remarko „Trijų draugų“, „Juodojo obelisko“ pasaulėžiūra. E. Hemingvėjaus „Kam skambina varpai“ ar „Atsisveikinimas su ginklais“ labai formavo gyvenimiškas manieras. Humorui ir jo supratimui, be jokios abejonės, darė didelę įtaką Hašeko „Šveikas“, Ostapo Benderio juokai, Džeromo K. Džeromo „Trise valtyje“. Berods, Čapeko „Karas su salamandromis“. „Doriano Grejaus portretas“ man paliko didžiulį įspūdį – aš ten pamačiau labai daug savęs ir daug pažįstamų. Mes patys to nesuvokdami naudojame humoro stilių, suformuotą šių autorių. Tai labai stipru tarp mano draugų ir natūraliai tai su mano kalbos maniera persiduoda į eterį. Dainose taip pat. Aš esu įsitikinęs, kad be Hemingvėjaus, „Trijų muškietininkų“ ar Selindžerio aš būčiau visai kitas žmogus. Ir kurčiau kitaip.
… apie moteris ir mamą…
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Tarptautinė moters diena imta laikyti svetima, sovietine švente. Iki šiol ši šventė jam kelia įtarimų, nors tą dieną kaip ir per Motinos dieną Marijonas važiuoja pas mamą su gėlėmis ir dovanomis – kumštinių pirštinių pora, kvepalų buteliuku ar gera knyga. O tuo tarpu viešoje erdvėje jam klijuojama svajonių jaunikio ar plevėsos etiketė. Į tai Marijonas atsako:” Kai esu tikras dël savo jausmø, prisipaþinti meilëje nëra sunku. Taèiau drovumas pasireiškia kitose situacijose. Pavyzdžiui, nedrįstu susipaþinti su man patinkanąia moterimi. Ir tos moterys praeina pro šalį”…
…apie save…
Aš manau, kad esu neblogas žmogus. Laikausi tam tikrų normų, principų, o smulkius dalykus galima sutvarkyti. Nenutolau nuo tėvų, visuomenės ir mokyklos skiepytų taisyklių. Galiu viržyti greitį, nepaisyti kai kurių ženklų, įžūliai pasielgti bare… Bet neapgaudinėju, nevagiu ir to nebandžiau daryti. Gyventi nieko neįskaudinus - neįmanoma, bet esu doras. Tikiu, kad melas niekada nepraslysta pro pirštus ir anksčiau ar vëliau gyvenimas nubaudžia.
…apie puikybę…
Kartais pariečiu nosį. Puikybė – kvailumo išraiška. Kadangi noriu atrodyti protingas, tai “gesinu”. Be to, esu labai imlus. Dorybė, pasiaukojimas, tvirtybė, sąþiningumas – aukštinama. Puikybė, veidmainiavimas, sukčiavimas, savimeilė, šykštumas – niekinama. Tą dvasią padėjo išsaugoti tėvai. Be to, didelę dalį gyvenimo praleidau kaime. Ir nekart teigiamais mano vaizduotės charakteriais buvo paprasti nuoširdūs darbininkai, kaimynai ar net girtuokliai. Jie man atrodo vertingesni nei kažkokie šmikiai, turintys daugybę pinigų ir įsivaizduojantys esą pasaulio bambomis.
…apie sužvaigždėjima…
Kartais iškyla vidinis konfliktas, nes aplink daugelis įrodinėja, kad esi žvaigždė. Kartais negali sakyti, kad net arogantiška žvaigždė tokia ir yra. Gal gindamasis nuo visuomenės žmogus užsidėjo geležinį šarvą, gal jis kompleksuotas sutrikęs dėl savo statuso ir nežino, kaip elgtis? O kartais žmogus žvaigždės nuoširdumą suvokia kaip jo silpnumą.
Lietuvoje nereikia vaidinti žvaigždės. Mažai bendruomenei, vardu Lietuva, to nereikia. Negyvename pilyse su raudonais kilimais ir apsupti pulko asmens sargybinių. Man jaukiau iš namų išeiti vilkint chalatu, susivėlusiais plaukais ir nusipirkti bandelių tikintis, kad žmonės mane supras ir sakys: “Čia savas, mūsų bendruomenės bičas”.
…apie baimes ir svajones…
Bijau neaiškumo, nesugebėjimo kažką padaryti, kūrybinės potencijos išnaudojimo, artimųjų žmonių ligos, mirties, galbūt per savo žioplą charakterį liksiu vienišas. Tai užeina nedidelių depresijų metu… Kodėl visuomenėje vertinami vyrai, kurie prisidaro daug vaikų, kelis kartus išsiskiria, vėl apsiveda? Suprask, tai teisingas patinas. Mano vertybių skalė kita. Be to, kartais žmonės nesuvokia, kad už šlovę ir kitus pliusus privalai mokėti.
IX Dainų šventės Toronto pirmąją dieną (penktadienį) įspūdingame tikro garso koncerte vienas geriausiai žinomų Lietuvos pramogų pasaulio atstovų M. Mikutavičius pasirodys su gyva 7 muzikantų grupe. Roko poetas, pasižymintis prasmingais dainų tekstais, ir atlikėjas jo susirinkusiai pasiklausyti auditorijai skirs geriausius savo kūrinius, tokius kaip “Trys milijonai”, “Ar mylit ją Jūs?”,”Gal mums pakeliui?”, „Ar mylėsi tu mane“, „Mūsų nerimo žiema“, „Savaitgalis ateina“, „Degančios rankos“, „Dabar geriausi mūsų vakarai“, „Baigėme mokyklą“ ir daugelį kitų.
Mieli IX Dainų šventės dalyviai ir svečiai! Nepraleiskite progos susipažinti su vienu iš talentingiausių Lietuvos atlikėjų ir išgirsti dainas, kurias mėgsta bei dainuoja mūsų visų Tėvynės jaunimas!
