Site name

Nijolė Benotienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/06/8

Gegužės 28, 29 ir 30 dienomis Dainavos stovyklavietėje (Manchester, Michigan) vyko ypatinga trijų dienų dainavimo stovykla, kurios organizatorių tikslas buvo suderinti jaunimo chorų balso stygas prieš ateinančią Dainų šventįToronte, sudaryti progą jaunimui arčiau susipažinti, jauniems kompozitoriams ir dirigentams padiriguoti, metodines pastabas gaunant iš vyr. vadovės D. Viskontienės ir gal svarbiausia, pajusti masinio dainavimo unikalumą. Joje dalyvavo jaunimo chorai “Momiestelis” iš Detroito, “Naujoji Intriga” iš Klyvlando,“Polėkis” iš Čikagos ir Toronto jaunimo choras. Stovyklą suorganizavo Liudas Landsbergis ir Saulius Kliorys.

Iš viso stovykloje buvo daugiau kaip 90 gražaus dainuojančio jaunimo. “Mes labai norime, kad jaunimas turėtų laiko laisvai pabendrauti ir labiau susipažinti. Penktadienį vakare planuojame susipažinimo vakarą. Vienas sunkumas yra tai, kad mūsų jaunimas nuo 14 iki 30+ metų, tai reikės įdomiai paruošti vakarines programas, kad visiems būtų smagu, saugu ir tinkama” – mintimis dalinosi Saulius besiruošiant stovyklai. Taip ir buvo šį savaitgalį Dainavoje ir smagu, ir linksma, ir naudinga, o vyr. vadovė D. Viskontienė, grįždama namo, jį pavadino “vilties savaitgaliu”.

Penktadienį, gegužės 28, organizatoriai jau visų laukė Dainavoje nuo 7 val. vakaro. Atvykįbuvo apnakvydinti pagal amžių: mokyklinio amžiaus dainininkai apsigyveno baltuosiuose rūmuose, o studentai ir vyresni –nameliuose. Penktadienio vakare jaunimas, vaišindamasis J. Korsako (pagrindinis savaitgalio šefas) pagamintais užkandėliais, bendravo su nedažnai matomais draugais, dainavo, kalbėjosi. Šeštadienį visi kėlėsi laiku ir punktualiai 9 val. prasidėjo pirmoji dainavimo sesija, kurią, po balsų apšilimo, pradėjo vyr. meno vadovė Dalia Viskontienė. Kartu su ja stovykloje buvo ir dirbo: R. Kliorienė, R. Giedraitienė, R. Kasputis, K. Daugirdas, N. Benotienė ir, žinoma, patys stovyklos organizatoriai S. Kliorys ir L. Landsbergis Dienotvarkė buvo sudaryta įdomiai ir jaunatviškai: tarp bendro dainavimo ir išsiskirsčius į grupeles pagal balsus, buvo trumpos vandens atsigėrimo ar skanių obuolių valgymo pertraukėlės.

“Gal šios stovyklos pavadinimas “Dainava” turi kažkokią galią ar magiją ištraukti gražiausią lietuvišką dainą iš visų atvykusių, nežinau, bet ką žinau tikrai, tai kad dirbti su šiuo jaunimu yra vienas malonumas” – džiaugėsi R. Kliorienė, – “aš negaliu atsistebėti, kad tiek DAUG jų susirinko dainuoti ne žinomas “stovyklines” dainas pasilinksminimui, bet MOKYTIS ir RUOŠTIS IX Dainų šventei – Toronte!”. Reikia prisiminti, kad studijuojančiam jaunimui dabar pats įkarštis egzaminų ruošimuisi, mokyklų baigimo išleistuvėms, arba šiaip pramogoms, o čia dar buvo ilgas “Memorial” savaitgalis amerikiečiams.

Šeštadienio dienotvarkėje buvo ir padėkos Viešpačiui valandėlė. Šv. Mišias Dainavos miško pušynėlyje atnašavo kun. Gintaras Jonikas iš Detroito. Netašytų rąstų suolai, iš pokreivių medžių sukaltas kryžius, ant apsamanojusio altorėlio sudėtos aukos Viešpačiui, nuo saulės karščio truputį gelbstinčios medžių šakos, o jų prieglobstyje padėkoti už viską atėjæs jaunimas. Nė vienas nesiskundė, kad per karšta, kad suolą reikėjo dalintis su skruzdėlėm ir kitais miško vabalėliais, kad pribyrėjæs į sandalius smėlis trina pirštus. Viską, ko šiam jaunimui reikėjo šį savaitgalį, jie turėjo savo širdyse, kurios buvo pilnos nuoširdumo, troškimo ką nors išmokti ar pasidalinti.

Miške skambėjo giesmės, vedamos K. Petrauskaitės, pritariant S. Kliorio akordeono akompanimentu, kalbamos maldos, skaitomi skaitiniai, linkima ramybės. Viskas buvo iki nuogumo paprasta ir neįkainojamai turtinga, o kun. G. Jonikas prieš visus palaimindamas, palinkėjo, kad taip dažnai tarp lietuvių jaunimo girdimi pasakymai: “…mes visi augdami ir stovyklaudami esame kaip broliai ir seserys”, greičiau taptų: čia mano mergaitė,čia mano berniukas. Taip, taip kunigėlis ir pasakė, kad mūsų jaunimas daugiau įsimylėtų vieni kitus, kurtų lietuviškas šeimas, ir tada ateities dainų šventės bus užtikrintos.

Punktualiausiai, pagal organizatorių sudarytą tvarkaraštį, visi iki vieno stengėsi kiek galima daugiau išmokti ir pasiruošti dideliam renginiui – IX Dainų šventei “Daina aš gyvenu”. “Ir kaip čia buvo? Nei cell’fonų, nei ai’fonų, nei i’podų!!! Aš tik šį rytą susiprotėjau, kad juk nė vienas iš jų nesėdėjo apsišarvavæs savo elektroniniais prietaisais, o tik laikė gaidų knygas ir dainavo, dainavo! Dar yra vilties!” – mintimis dalinosi D. Viskontienė, kuri, kaip ir R. Kliorienė, skatino jaunimą imtis vadovavimo, organizavimo ir kitų darbų, jungiančių išeivijos jaunimą, ugdančių lietuviškumą, ypač dainą išlaikantiems darbams. Stovykla, suorganizuota jaunimo atstovų Sauliaus ir Liudo, baigėsi sekmadienį, palikdama daug vilties ir džiaugsmo šventės meno vyr. vadovei ir visiems kitiems dalyvavusiems chorvedžiams.

Dabar tikrai visi turime įsigyti bilietus į šią Dainų šventæ, nes jos pasiruošimui ypatingai daug dėmesio, darbo ir meilės įdeda mūsų dainuojantis jaunimas.