Site name

S. Katkauskaitė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/06/27

Kur gali nuvesti meilė dainai ir dainavimui vieną žmogų? Paklauskite vilnietės Jolantos Čiasaitės, informacijos ir reklamos specialistės, moterų choro “Liepos” dainininkės, ir ji jums trumpai atsakys – į Kanadą, į Torontą! Į tolimą daugiatautį, daugiakultūrį miestą, kur tarp daugiau nei šimto tautų ir kultūrų, skamba ir lietuvių kalba. Ir ne tik kalbama, bet ir dainuojama lietuviškai. O šito nuotykio, vejantis lietuvišką dainą už Atlanto, pradžia buvo Vilniuje.

Jolanta prisimena: – Kai Lietuvoje, Vilniuje, Tūkstantmečio dainų šventėje pamačiau grupę žmonių, vilkinčių marškinėliais su kvietimais į Dainų šventę Kanadoje, nustebau ir  susidomėjau. Pradėjau klausinėti ir ieškoti, ar iš Lietuvos kas nors ketina ten važiuoti. Iš  radžių neradau (vėliau atsirado du chorai) ketinančių leistis į ilgą kelionę. Nenusiminiau, paskambinau savo pusseserei Toronto “Volungės” choro akompaniatorei pianistei Ilonai Beresnevičienei, abi pasitarėme, ką daryti. Parašiau laišką “Volungės” choro vadovei ir Dainų šventės meno vadovei Daliai Viskontienei, klausdama, ar galėčiau dainuoti su jos choru šventėje. Nustebau ir apsidžiaugiau, gavusi labai malonų atsakymą ir sutikimą bei  patarimų, kaip reikia pasirengti koncertui. Dainų šventės tinklalapyje radau viską, ko reikia: dainų žodžius, gaidas, netgi judesių choreografiją. Mokiausi pati viena. Į Torontą atskridau prieš pat Dainų šventę ir dar suspėjau pabūti vienoje “Volungės” choro, paskui  ir bendroje jau visos šventės choro repeticijoje.

– Koks buvo jausmas dainuojant tūkstantiniame lietuvių būryje taip toli nuo Lietuvos?

– Neįtikėtinai geras, lig šiol dar jaučiu tą šventišką nuotaiką. Labai patiko repertuaras – įdomios ir įvairios dainos ir jų melodijos. Su ypatingu jausmu dainavau partizanų ir išeivijoje sukurtas dainas; Lietuvoje mes dainuojame kitokias. Įspūdinga ir visa kita šventės programa, scenografija, neįtikėtinai gera visa organizacija – nuo mažų iki svarbių darbų, apie viską pagalvota ir pasirūpinta. Žinant, kad visa tai darė savanoriai, patys dainininkai – dar labiau stebina. Negaliu nepaminėti patirties, kurią gavau per šias kelias repeticijas. Nustebino choro profesionalus požiūris į savo dainavimą ne tik koncerto, bet ir repeticijų metu, dainininkų pagarba ir atidumas choro vadovui, jų siekimas kuo geriau pajusti patiems ir atskleisti kitiems dainos žodžių prasmę ir melodijos grožį. Atsiverčiau choro gaidas ir nustebino iki smulkmenų pažymėtos pastabos ir nuorodos dainininkui – tik sek jomis ir dainuok… Jaučiu, kad parvažiavus namo, į Lietuvą, man nebus lengva grįžti prie įprastos tvarkos, norėsis pagal tą patirtį ką nors keisti, dirbti kitaip.

– Repeticijos, trys šventės dienos, o viešnagės laikas ribotas. Ar teko kiek nors  pamatyti Kanados?

– Labai džiaugiuosi, kad užteko laiko ir vienai kitai kelionei. Jau kitą dieną po šventės, kuprinę ir žemėlapį pasiėmusi, iškeliavau į rytinę Kanadą – Montrealį ir Kvebeko miestą. Taip, nuotoliai ne lietuviški. Buvau Niagaros pakrantėse, Kingstono ežerynuose. Gamta nuostabi, bet dar didesnį įspūdį paliko žmonės, jų geranoriškumas, ir miestai – gera, atvira erdvė norintiems ją pažinti ir kviečiantiems dar kartą sugrįžti.

– Ačiū už pokalbį.