Site name

“Mano sieloj šiandien šventė”

Nijolė Benotienė surinko ir paruošė šiuos atsiliepimus
“TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/07/13

Kiekvienam žmogui norisi grįžti į tą gyvenimo akimirką, kuri primena malonius jausmus, gerą nuotaiką, dvasinį pasitenkinimą, kuri buvo nekasdieniška. Liepos 2-4 d. savaitgalis ir buvo ta akimirka, apie kurią norime vėl ir vėl kalbėti, kuriai Kanados ir Toronto lietuviai ruošėsi ketverius metus – tai IX Dainų šventė “Daina aš gyvenu”. Šventinio pokylio metu vyriausia meno vadovė Dalia Viskontienė, džiaugsmingai visus pasveikinusi ir padėkojusi, prisipažino – “Mano sieloj šiandien šventė”. Pateikiame mintis choro dainininkų ar dalyvavusių šventėje, atsakant į klausimą:
Kokį įspūdį paliko IX Dainų šventės savaitgalis Toronte?

“AMAZING”!!! Puikiai suorganizuota! SMAGU!! Aš net keletą kartų ir apsiverkiau! Širdyje tikrai galėjau jausti visą šilumą, meilę ir draugiškumą! Aš jaučiuosi tokia laiminga ir didžiuojuosi, kad galėjau prisidėti ir dalyvauti šioje šventėje. Taip laukiu DVD arba video, kad galėčiau dar daug kartų pasižiūrėti ir vėl atgal sugrįžti!!!
Audra Puzerytė-Viskantienė iš Windsoro, ON

Nerandu tinkamų žodžių, tiesiog neįmanoma apsakyti, kas savo akimis nematė ir negirdėjo. Aš asmeniškai dar tebegyvenu tais gražiais įspūdžiais ir džiaugsmu, gavusi progos dalyvauti šiame nepaprasto renginio pasirodyme, susitikti su pažįstamais ir draugais, su kuriais teko dainuoti buvusiose dainų šventėse.
Janina Brazauskienė iš Baltimorės

Visa šventė buvo FANTASTIŠKA! ĮSPŪDINGA! MENIŠKA, TAUTIŠKA, ir t.t. ten buvo visko. Aš manau jūs turite stipresnių žodžių savo žodyne išreikšti kaip ši šventė atrodė ir kas vyko Hershey Centre sekmadienį, liepos 4 dieną. J. Sideravičiaus, jo dukrelių ir žmonos dekoracijos buvo nepaprastai įdomios. Viskas atrodė taip realiai, lyg tikrai esame prie “Birutės” kalno, prie Baltijos jūros, kartu su vaidilutėmis ir Krivių Krivaičiu stovime aplink aukurą. Autentiški Krivaičio ir vaidilučių drabužiai, vaidyba, apeigos mūsų vaikams priminė tautos istoriją, istorijos knygose matytus paveikslus. Taip pat ir CANADA GOOSE. Mano mylimiausi paukščiai, kurie šimtais atskrenda į Vasagą kiekvieną pavasarį ir išskrenda po Padėkos dienos. Nuostabus vaizdas žiūrint į 300 paukščių ir jų V rikiuotę padangėje virš ežero. Ir ramunėlės su monarch drugeliu. Ir tie apskriti balionaikiaušiniai su tais paukščiukais-pelėdžiukais, kurie išsiperėjo, na, ir choristai. Dieve tu mano – 1100 šimtų! O merginos visos vienodos, kaip vaidilutės. Pasakiška!!! Orkestras irgi puikiai grojo. Taip smagu dainuoti jam pritariant.
Elena Namikienė iš Wasaga Beach, ON

Dainos O atsimenu namelį pirmąjį posmą taip žavingai atliko jaunutis vaikinas Aras Puodžiūnas – solistės Anitos Pakalniškytės- Puodžiūnienės sūnus. Publika taip atidžiai jojo klausėsi, kad salė kiekvienai solisto gaidai buvo visai tyli. Gražiai pasireiškęs kituose posmuose, vyrų choras nenurungė šio vaikino.
Faustas Strolia iš Čikagos, IL

Mane labiausiai stebino, tuolab DŽIUGINO, CHORISTAI! Jie, norėdami, kad šventė pasisektų, viską atliko dideliu užsidegimu, stengėsi paklusti kiekvieno dirigento skirtingiems mostams ir reikalavimams, nuoširdžiai dainavo, ilgos repeticijos metu buvo kantrūs. Buvo GERA į juos žiūrėti ir kaip vadovei, jie teikė be galo daug energijos ir atpildo! Mūsų dainos gniūžtė po ilgos pertraukos pradėjo riedėti 2003 m. ir atrodo dabar jau yra smarkiai įsibėgėjusi. O riedant prie jos limpa vis nauja energija, nauji žmonės, kurie yra pagauti chorinio dainavimo magiškumo. Labiausia džiugina, kad prie tos gniūžtės aktyviai jungiasi mūsų JAUNI žmonės, daina užbūrė mūsų jaunimą! Jie šioje šventėje vyravo ir tiesiog tryško džiaugsmu!!! O mes su jais! Šioj šventėje labai džiugino jaunų kompozitorių, dirigentų, organizatorių, dainininkų įnašas. Širdy giliai ir stipriai jaučiu, kad lietuviškos dainos ugnelė dar ilgai, ilgai degs išeivijoje, nes ji jau dabar išsivystė į galingą aukurą!
Rita Kliorienė iš Klyvlando, OH

Esu vyresnios kartos iš kaimo kilusi moteris. Norėčiau išsakyti savo nuomonę. Buvau sužavėta viskuo: ir dainomis, ir organizavimu, juk viskas praėjo sklandžiai ir linksmai. Darbo, jėgų, pasiaukojimo įdėta neapsakomai daug. Smulkių trūkumėlių visada rasim, jei pradėsim knaisiotis. Klausantis žinomų dainų, per kūną ėjo šiurpuliukai, o ašaros ritosi pačios. Nestabdžiau jų, tai džiaugsmo, o kartu ir ilgesio ašaros, jos liks visada mūsų širdyse. Žiūrovų gal daugiau buvo vyresnio amžiaus ir jų veiduose mačiau tą patį – meilę ir šilumą. Daugiausia choristų jauni, jiems tęsti, dainuoti lietuvišką dainą, tik nepamirškit ir toliau įtraukti į repertuarą senų dainų, nes ir žodžiai, ir melodija – nepakartojami.
Ona Navickienė iš London, ON

Įspūdis paliko GALINGAS. Smagu buvo pabūti didelio, skambaus, įvairaus lietuviško choro dalele. Suvažiavom visi iš įvairių Pasaulio kampelių su skirtingom patirtim ir bagažais, o dainavom tas pačias dainas vieningu balsu. Keista buvo, kad, rodos, visi aplinkui Toronte kalbėjo lietuviškai.
Gita Grahame iš Calgary, AB

Savaitgalis buvo kaip trumpa kelionė Lietuvon. Nustebau! Ir keltuvuose, ir visuose viešbučiuose mano tėvų brangi kalba išlaikyta išeivijoje jau 62+ metus skambėjo iš visų pusių. Ypatingai smagu girdėti ja kalbant jaunimą. Susipažinome su svetimais ir pasimatėm su senai nematytais pažįstamais iš visų kraštų, kuriuose gyvenome ar kada atostogavome. Pvz.: keltuve kalbėjomės su moterimi, kuri apgailestavo, kad neturėjome name tags, nes ne visus senai matytus pažįstamus vien iš veido atpažinti galima. “Tai kas tu?” – paklausiau aš jos. “Žibutė Zaparackaitė” – atsakė ji. “Tai gi mes susipažinome 1966 metais Jaunimo kongrese Čikagoje” – atsakiau – “Aš esu Daiva Šimonytė-Millerienė, D. Naujokaitytės draugė!” Ir taip netyčiomis mes radome progą atnaujinti pažintį.
Daiva Miller iš Indianapolis, IN

Įspūdis nepakartojamas. Kiekviena tokia šventė yra puikus įrodymas, kiek daug reiškia lietuviams tradicijos ir kaip svarbu jų laikytis, kad išsaugotume ateities kartoms mūsų nepakartojamos tautos kultūros grožį.
Laima Apanavičienė Draugo red. iš Čikagos, IL.

AWESOME!!! Draugų ir pažįstamų susitikimas ir vieningumas dainoje man paliko didžiausią įspūdį. Po visos šventės ir po pokylio atrodytų, kad jaunimui būtų užtekę dainų ir kad jie nebeturi ūpo daugiau dainuoti. Bet iki ryto jaunimas šimtais būrėsi viešbučio Marriott įvažiavime ir toliau dainavo ir harmonizavo. Wow. Aš džiaugiuosi, kad ir aš galėjau būti tarpe tokių žmonių, kurie galvoja, kad toks spontaniškas, aistringas dainavimas yra SO COOL. Parodžius savo tėvam tą nufilmuotą spontanišką dainavimą per YOU TUBE, mano mama tik nusišypsojo ir pasakė, kad visas tikslas tokių švenčių ir yra tokie vakarėliai. Ji sakė, kad ji prisimena savo jaunystę ir džiaugiasi, kad ir man teko tokią pačią  ventės linksmybę pajausti.
Lina Beržinskaitė iš Klyvlando, OH

IX Dainų šventė paliko man su žmona neišdildomą įspūdį. Nesvarbu, kad mudu grįžome į savo namus tik pirmadienio naktį (iš pirmadienio į antradienį) po antros valandos ryto. Nepaprastai patriotiški daugelio dainų tekstai žavėte žavėjo: V. Bučmienės Buvo žodis Lietuva, N. Kersnauskaitės Viena šeima – viena tauta ir N. Benotienės Daina aš gyvenu, Dainos sparnais ir Nebuvo tai žemė. Kaip gražu, kad leidinyje taip tvirtai choristai pasisako apie savo meilę lietuviškai dainai, o savo džiugesį išreiškia, su savo choru dalyvaudami tokioje, mus visus vienijančioje IX Dainų šventėje. Iš vis šventėje Jūs – rengėjai – sukūrėte tokią atmosferą, kad lietuvis atsisakė savo įgimtų skirtumų ir kiekvienas parodė tik savo gerąją pusę, lyg prisitaikydamas prie himno žodžių vienybė težydi…
Maestro Faustas Strolia iš Čikagos, IL

Įdomiausias renginys – dainų šventė. Po paskutinės šventės 2006 metais visi galvojom, kada tie 4 metai praeis, kai ir vėl galėsim kartu sueiti ir dainuoti. Pasirodo laikas bėga labai greitai. Visi ruošėmės labai smarkiai ateinančiai šventei, o ji taip greitai jau pasibaigė. Norėjosi, kad sustotų laikas, bet nenutiltų lietuviškos dainos.
Viktorija Benotaitė iš Toronto, ON

Dainų šventės nuostabiais prisiminimais toliau gyvename kasdien. Žiūrėdami į nuotraukas grįžtam į tą skambią akimirką kartu su Jumis ir visais liepos 4-tą dieną Toronte. Ačiū už šią šventę!!! Laukiame sekančios ir daug, daug, daug kitų! Tuo tarpu toliau dainuojame tas dainas, kurios jungia mus visus viena lietuviška širdimi! Man smagiausia pasidalinti vaikų patyrimais. Iš pradžių kalėme dainas, kurias išmokti ir pakartoti buvo sunku, trūko šypsenos ir reikėjo prisiversti tam darbui. Vėliau, išjungus įdainuotus iš kompiuterio arba cd’s įrašus, kuriuos ponia Dalia Mockienė vis parūpindavo, pastebėjau, kad vaikai toliau niūniuoja ir dainuoja tas dainas. Tada matėsi, kad visas kūnas įsijautė į lietuvišką dainą ir su šypsena ir judesiais namuose pradėjo skambėti lietuviška daina. Iš tėvų pusės… VALIO! ir AČIŪ! Mūsų vaikų karta turėjo progą pamilti lietuvišką dainą ir matyti bei pajusti, kad ir jie yra maža dalelė … vienos šeimos… vienos tautos… Tai neįkainojama dovana vaikam ir įžiebta kibirkštis toliau dalyvauti, bendrauti ir dainuoti lietuviškuose renginiuose kartu su kitais lietuviais. Baigdama noriu pasidalinti savo 9 metų dukrytės, Arijos Simonaitytės žodžiais. Ji pirmą kartą dalyvavo Dainų šventėje su “Aušros” choru iš Indianapolis. Po dainų šventės Toronte ji sakė: – “ Mama, per sekančią dainų šventę aš noriu arba vėl dainuoti, arba būti muzikante orkestre, arba diriguoti!!!”
Aleksandra Simonaitienė iš Indianapolis, IN

Po koncerto jaučiausi labai laiminga, kad mes visi kartu sugebėjome labai gražiai atlikti sudėtingas dainas ir kad mes iš toli atvykom dainuoti kartu.
Dalia Armonienė iš Klyvlando, OH

Buvo labai šaunu susitikti senus draugus, pažįstamus, choristus, pajausti tą buvimo kartu nuotaiką ir žinoma pasidžiaugti dainos galia. Neapsakomi jausmai užplūsta kartu giedant giesmę ar skanduojant Lietuva. Nuostabu.
Birutė Mockienė iš Elizabeth, New Jersey

Šventė buvo TIKRA ŠVENTĖ! Iškilminga, aukšto lygio, profesionali, vienu žodžiu labai graži. Tikiu,  kad iki kitos šventės visiems užteks prisiminimų, įspūdžių ir dainos dvasios. Atrodo panašūs įspūdžiai yra visų. Reikia būti dėkingiems visiems prisidėjusiems prie šio nuostabaus renginio. Ačiū už sunkų, bet labai prasmingą darbą.
Teresė Ramanauskienė iš Mississauga, ON

Jau praėjo kelios dienos po šventės, o aš dar plūduriuoju daina aš gyvenu debesyse – apsvaigęs dainomis! Man truks mėnuo, gal ir metai, kol rasiu savo pusiausvyrą. Taigi, man įspūdis liko gilus, nepakartojamas… tikrai! Pradedant nuo vadovų pagerbimo vakarienės penktadienio pavakary, visą šeštadienį ir už vis, šventės sekmadienį. Šiuolaikinio karščio dienų bangoje dar džiugiai verdu šventės dainomis, jų senais ir naujutėliai sukurtais dainų žodžiais.
Edm. Petrauskas iš London, ON

Aš irgi kartu su Edmundu Petrausku dar vis plūduriuoju dainų debesyse, neleisdama protui priimti, kad šventė jau baigėsi, bet, kaip ir visur gyvenime, vienų darbų pabaiga, kitų pradžia.