Apie ta proga išėjusį leidinį „Daina aš gyvenu“
Edvardas Šulaitis, “AMERIKOS LIETUVIS” — 2010/07/24
Nors IX lietuvių dainų šventė buvo pirmoji, kurioje šių eilučių autoriui neteko dalyvauti, tačiau jos proga išėjęs stambokas leidinys, pavadintas „Daina aš gyvenu“, turintis 144 puslapius, padėjo susidaryti neblogą šventės vaizdą.
Renginys, atrodo, buvo kuklesnis už tą, kuris Toronte vyko prieš 32 metus – 1978-aisiais. Tai buvo jau 5-oji panaši šventė, skaičiuojant nuo 1956 m., kai Čikagos „Coliseum“ patalpose surengtas pirmasis panašus renginys, kurio ruošimo komitete (spaudos komisijoje) teko ir man aktyviai dalyvauti bei susipažinti su organizaciniais darbais (tai teko pakartoti ir kai kuriose vėlesnėse dainų ir šokių šventėse).
1978-ųjų Dainų šventė Toronte buvo išskirtinė – joje dalyvavo beveik daugiausia dainos kolektyvų ir choristų nei kitose. Ji vyko kartu su I pasaulio lietuvių sporto švente ir PLB Seimu.
Ypač būtina paminėti Pasaulio lietuvių žaidynes. Žaidynės vėliau buvo rengiamos ir kituose miestuose, o dabar jos vyksta jau Lietuvoje. Reikia pažymėti, kad tada tie trys renginiai buvo vadinami Pasaulio lietuvių dienomis ir parodė, kad Toronto lietuviai yra pajėgūs suruošti tokį milžinišką įvykį.
Kitoks vaizdas po 32 metų
Reikia pasveikinti Toronto lietuvius, kad jie ėmėsi iniciatyvos organizuoti IX lietuvių dainų šventę ir sugebėjo ją išreklamuoti turbūt geriau nei ankstesni rengėjai Čikagoje (septynios iš jų buvo surengtos Amerikos lietuvių sostinėje).
Iš leidinio „Daina aš gyvenu“ galima daug ką sužinoti, kai ką norime ir čia pateikti. Spaudinyje į akis krinta tikrai daug puslapio dydžio įvairių sveikinimų su sveikintojų nuotraukomis. Tokių suskaičiavau 25 (kai kurios nuotraukos įdėtos į tą patį puslapį, o kitoms skirtas visas puslapis prieš sveikinimus). Jeigu tų sveikinimų būtų dvigubai mažiau, būtų labiau pagerbti to nusipelnę žmonės.
Pirmiausia čia netiko Lietuvos Respublikos garbės konsulų sveikinimas. Taip pat per daug įdėta ir įvairių kanadiečių pareigūnų sveikinimo žodžių (pilstomas vis tas pats „vandenėlis“). Turbūt būtų užtekę tik vieno dvasiškio sveikinimo. Kadangi šventę oficialiai rengė Kanados ir JAV lietuvių bendruomenės, taip pat Šiaurės Amerikos muzikų sąjunga, tai būtų užtekę jų vadovų sveikinimų (nereikėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės atskiro žodžio).
Įdomiausi aprašymai apie šventėje dalyvavusius dainų kolektyvus ir dalyvių sąrašai bei choristų mintys. Bet iš kitos pusės – liūdna matyti, jog gana daug chorais vadinamų sambūrių turi tik 10 ar mažiau dalyvių. Net ir Toronto pašonėje esantis Londono lietuvių „choras“ turi 7 dainininkus, o prie Toronto – Wasaga Beach „Dainiai“ – tik 3 asmenys. Tokių grupių publikavimas net su nuotraukomis gerokai sumenkina šventės veidą, nors rengėjai turbūt norėjo priešingo efekto – pasigirti kiek daug chorų šventėje dalyvavo.
Dalyviai iš užsienio
Buvo smagu leidinyje matyti, kad šventėje dalyvavo du chorai iš Lietuvos – Klaipėdos „Aukuras“ ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras. Taip pat pažymėtina, jog nepatingėjo atvažiuoti Lenkijoje esančio Punsko miestelio choras „Dzūkija“.
Taip pat pagyrimo verti chorai iš tolimųjų JAV vakarų – Los Angeles (net 3 chorai), San Francisko, Seatle. Pasigesta gana gausaus Čikagos lietuvių operos choro, užtai į renginį nuvyko tik pernai įsisteigęs Čikagos jaunimo choras “Polėkis”, suburtas dalyvavimui Dainų šventėje. Tokių chorų, kurie suburti specialiai šiam renginiui, būta ir daugiau.
Knygos pabaigoje paminėta nemažai aukotojų, kai kurie jų skyrė 20 ar daugiau tūkstančių dolerių (tarp tokių buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvių fondas (JAV). Lietuvių fondą minime todėl, kad jis kelis kartus pašykštėjo tūkstantinės JAV lietuvių pasididžiavimui – Čikagos lietuvių operai. Daugiausia aukotojų skyrė nuo 1 000 iki 4 999 dolerių.
Tikėtina, kas nors suskaičiuos, kiek tiksliai pinigų buvo paaukota, kiek jų surinkta už bilietus ir kiek išleista. Čia minimos knygos redaktorė – Ramūnė Jonaitienė, o dizainerė – Akvilė Minkevičienė. Leidinys išspausdintas „Dollco Printing“ spaustuvėje Ottawa mieste Kanadoje.
Beje, dar nežinia, kada ir kur bus surengta 10-oji panaši šventė. Tikriausiai jos reikės ilgai laukti.
