Pirmoji – 1956 m.
Chicago
1953 metų rugpjūčio 20 d., Čikagoje vykusiame Amerikos Lietuvių Romos Katalikų (ALRK) Vargoninkų sąjungos seime, kilo sumanymas rengti dainų šventę. Numatyta 1954-aisiais surengti kelias rajonines dainų šventes, kurios būtų įžanga ir pasiruošimas didelei jungtinei šventei. Tačiau šie planai neišsipildė: iš esmės įvyko tik viena rajoninė dainų šventė – Čikagoje.
1954 metų liepos 2 d. ALRK Vargoninkų sąjungos seime vėl iškilo dainų šventės klausimas. Sąjungos valdybai pavesta sukviesti Čikagos muzikų ir chorvedžių pasitarimą, kuriame dalyvavo 11 asmenų. Susirinkusieji pritarė dainų šventės rengimui 1956 m. pavasarį ir sudarė laikiną Dainų šventės komitetą. Į jį buvo išrinkti: Albinas Dzirvonas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Vytautas Radžius ir Alice Stephens, kuri sutiko komitetui pirmininkauti.
Pirmojoje dainų šventėje pažadėjo dalyvauti daugiau kaip 20 chorų. Buvo sudarytos komisijos ir paruoštas repertuaro planas. 1955-ųjų vasario 6 d. sukviestas muzikų ir organizacijų atstovų susirinkimas, kuriame sudarytas 15 asmenų plenumas. Nutarta laikinąjį komitetą nuo šiol laikyti nuolatiniu komitetu, kuriam pavesta – reikalui esant – padidinti komiteto ir plenumo sąstatą. Galutinis vykdomasis Dainų šventės komitetas buvo šios sudėties: Alice Stephens – pirmininkė, Vytautas Radžius ir Justas Kudirka – vicepirmininkai, Juzė Daužvardienė patarėja, Juozas Kreivėnas, Agnė Jasaitytė ir Elena Blandytė – sekretoriai, Albinas Dzirvonas – iždininkas, Vladas Būtėnas – spaudos reikalų vadovas.
1955 metų liepos 16 d. bendrame Dainų šventės komiteto posėdyje su JAV Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos valdyba buvo sutarta, kad Dainų šventę globos LB Čikagos apygarda, kurią tuo metu sudarė: dr. Jonas Bajerčius (pirmininkas), Teodoras Blinstrubas, Jonas Švedas, Kazys Deveikis, Jonas Jasaitis, Zigmas Dailidka, Vytautas Radžius ir Stasys Daunys. Repertuaro komisiją sudarė: Vladas Jakubėnas (pirmininkas), Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Stasys Gailevičius, Bronius Jonušas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Alfonsas Mikulskis, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Leonardas Šimutis, Jr, ir Juozas Žilevičius.
Garbės dirigentu buvo pakviestas prof. Juozas Žilevičius, 1924-aisiais metais Kaune vykusios Dainų dienos organizatorius. Kiti dirigentai: Stepas Sodeika, sesuo Bernarda Venskutė, SSC, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Alfonsas Mikulskis, Vladas Baltrušaitis ir Kazys Steponavičius. Akompaniatoriai: Vladas Jakubėnas ir Genovaitė Aleksiūnaitė. Šventėje dalyvavo 34 chorai su maždaug 1,200 dainininkų. Šventė vyko Chicago Coliseum auditorijoje.
Šventei pasibaigus, komiteto iždininkas Albinas Dzirvonas pranešė, kad gauta 22,167 doleriai pajamų, o išlaidų buvo 14,515 dolerių. Chorams buvo apmokėta tik dalis kelionės išlaidų. Nuspręsta, kad pelnas turi būti skiriamas muzikiniams reikalams: būsimai Dainų šventei paskirta 2,500 dol., ,,Muzikos žinių” žurnalui – 1,250 dol., muzikiniam jaunimo leidiniui – 1,000 dol., muzikos konkurso premijoms – 1,000 dol., Čikagos apygardos LB valdybai – 1,000 dol. Likusi suma išdalinta kitiems kultūriniams reikalams.
Žurnalistas Stasys Pieža šventę garsino amerikiečių spaudoje. Buvo išspausdinta kai kurių komiteto narių nuotrauką su Čikagos meru Richard J. Daley, taip pat išspausdintos nuotraukos ir paminėti garsieji lietuvių kilmės amerikiečiai: Antanas Olis, Sanitary District prezidentas; Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įkūrėja Motina Marija Kaupaitė; kariuomenės kapelionas Antanas Švedas; bokso čempionas Jack Sharkey; Metropolitan solistės Anna Kaskas ir Polyna Stoska; sportininkai Phil Krause, Ed Krause, John Podres, Bill Osmanski, Eddie Miksis; golfininkai Billie Burke ir John Goodman; 1933 metų ,,Miss Lithuania” Ieva Paulekiūtė-Rockefeller; karinio laivyno gailestingoji sesuo-herojė, paskutinė pasitraukusi iš Corregidor – Anne Bernatitus; policijos kapitonas William Balswick; lakūnai Darius ir Girėnas; teisėjai John Zuris ir Alfonse Wells; Cicero parapijos klebonas Ignas Albavičius; bankininkai John Pakel, John Brenza, Julius Brenza; kėglių čempionas Joe Williams ir fabriko savininkas Antanas Rudis.
Muzikos kritikas Vladas Jakubėnas šventę aprašė žurnale ,,Aidai”. Tarp kitų komentarų pasisakydamas, kad ,,Programa buvo rūpestingai išmokta. Jungtinio choro dainos skambėjo gryna intonacija. Nepasitaikė nė vieno jaučiamo detonavimo. Būta tik vieno kito ritminio netikslumo. Dalyvavo jungtinis choras, rinktinis mišrus choras, moterų ir vyrų chorų grupės. Koncerto dieną vėsi vasara staiga pasikeitė – termometras peržengė 100 laipsnių F. Dirbtinio vėsinimo neturinčioje salėje kaitra buvo neįsivaizduojama. Visi bilietai buvo išparduoti. Moralinis pelnas – JAV ir Kanados lietuviai įvykdė didelį darbą, kurio pasisekimas pakels mūsų savigarbą ir įkvėps mums daugiau noro palikyti ir ugdyti tautinę kultūrą”.
Kazys Skaisgirys
.
Antroji – 1961 m.
Chicago
Antrosios JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventės programos leidinio baigiamajame žodyje teigiama, kad ši šventė rengiama JAV ir Kanados LietuviųBendruomenės vardu. Pirmosios Dainų šventės komiteto 2,500 dolerių palikimas – dovana dabartinės Dainų šventės rengimo reikalams – buvo tvirtas finansinis pagrindas darbo pradžiai.
Šios Dainų šventės vykdomąjį komitetą sudarė: prelatas Ignas Albavičius – pirmininkas, Vytautas Radžius, Teodoras Blinstrubas, Justas Kudirka, Jonas Paštukas, Stasys Daunys, Jonas Zdanius ir Jonas Jasaitis. Repertuaro komisijoje buvo: Vladas Jakubėnas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Albinas Dzirvonas, Julius Gaidelis, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Bruno Markaitis, SJ, Alfonsas Mikulskis, Antanas Nakas, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Algis Šimkus, Jonas Zdanius ir Juozas Žilevičius. Vykdomajam komitetui talkino keletas įvairių komisijų.
Šventės garbės dirigentas buvo Aleksandras Aleksis. Priėmęs dirigento lazdelę iš Pirmosios dainų šventės garbės dirigento Juozo Žilevičiaus. A. Aleksis dirigavo JAV ir Lietuvos himnus. Kitus kūrinius dirigavo: Alfonsas Mikulskis, Kazys Steponavičius, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Stepas Sodeika ir Julius Gaidelis. Akompanavo Stasys Gailevičius ir Vladas Jakubėnas. Šventė įvyko 1961-ųjų liepos 2 d. Tarptautiniame amfiteatre Čikagoje. Dalyvavo 23 chorai su apie 1,000 dainininkų ir daugiau kaip 10,000 klausytojų. Programoje išspausdintas Stasio Barzduko, JAV LB Centro valdybos pirmininko, sveikinimas ir Centro valdybos nuotrauka. Programos vadovė buvo Juzė Daužvardienė. Programos leidinį paruošė Stasys Daunys ir Jonas Zdanius, viršelį sukūrė dail. Algirdas Kurauskas.
Antrąją JAV ir Kanados Dainų šventę žurnale ,,Aidai” išsamiai recenzavo kompozitorius Vladas Jakubėnas. Štai keletas ištraukų iš to apžvalginio straipsnio:
,,Dainų šventė savo esme negali būti laikoma griežto klasikinio ir kitokio stiliaus koncertu; tai yra labiau tautos vieningumo pasireiškimas per dainą. Dainų šventės repertuare neišvengiamai esti ir meniškai mažiau vertingų dainų, kurios tai tautai esti tradicinės, turinčios tam tikro subjektyvaus emocinio turinio. Pasirodo, kad mūsų chorai, gyvenantys aukšto technikos lygio krašte, kažkaip išpruso, susklandėjo; jų intonacija ir ritmika neabejotinai pagerėjo. Tai ypač buvo pastebima naujose ir sunkiose dainose, kaip Bertulio ‘Pabusk, pasauli’ bei Jakubėno ‘Tremtinių ir išvežtųjų giesmė’. Daugelio mūsų žymių asmenų nuomone, ši daina sudariusi ryškiausią šios Dainų šventės programos įspūdį. P. Gaučio, taip pat žodžių autoriaus B. Brazdžionio nuomone, šis kūrinys galėtų būti pavadintas ‘Lietuvių tautos psalme’. ‘Tremtinių ir išvežtųjų giesmė’ buvo labai pakillai diriguota B. Budriūno ir nelauktai sklandžiai padainuota viso jungtinio choro. Sėkmingas tų kūrinių įveikimas buvo pakilusio mūsų chorų sugebėjimo įrodymas.
Chorus palydėjo du fortepijonai su pianistais Stasiu Gailevičium ir Vladu Jakubėnu. Kai kurios dainos, dirigentų pageidavimu, buvo atliktos a capella, kitoms buvo parašytas specialus dviejų fortepijonų akompanimentas. Muzikinė Dainų šventės dalis susilaukė kone visuotinio palankaus įvertinimo; suprantama ne visiems vienodai patiko visi programos numeriai ir ne visiems vienodai imponavo paskiri dirigentai, tačiau bendra tiek eilinių mėgėjų, tiek žinovų nuomonė buvo: Dainų šventė pavyko gerai, geriau negu buvo galima laukti. Organizacinė dalis susilaukė kai kurių priekaištų; svarbiausia – prakalbų buvo per daug ir jos buvo per ilgos. Antroji JAV ir Kanados Dainų šventė buvo tikroji šventė visai klausytojų miniai; jos atminimas sutvirtins mūsų tautinę sąmonę ir stiprins pasiryžimą tolesniems kultūriniams žygiams lietuvių išeivijoje”.
Kazys Skaisgirys
.
Trečioji – 1966 m.
Chicago
Trečioji JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventė įvyko Čikagoje, Tarptautiniame amfiteatre, 1966-ųjų liepos 3 d. Šventėje dalyvavo 41 choras (iš jų 16 vaikų) su maždaug 1,200 dainininkų. Susirinko apie 11,000 klausytojų. Programos viršelį paruošė dail. Vladas Vijeikis. Šventės leidinį redagavo žurnalistas Stasys Daunys. Programoje išvardintas garbės komitetas, išspausdintos buvusių Dainų švenčių nuotraukos (pradedant 1924-aisiais metais), Vlado Jakubėno straipsnis apie Dainų šventes, vykdomasis komitetas, šventės programa lietuvių ir anglų kalba, dirigentų ir akompaniatorių, chorų nuotraukos ir aprašymai, mecenatų sąrašas.
Šios šventės vykdomąjį komitetą sudarė: dr. Steponas Biežis – pirmininkas, Jonas Paštukas, Antanas Šantaras, Kostas Dočkus, Stasys Šiaučiūnas, Jonas Jurkūnas, Jonas Zdanius ir Jonas Kubilius, SJ, taip pat Kanados Lietuvių Bendruomenės atstovas. Komitetui talkino devynios komisijos.
Antrosios dainų šventės garbės dirigentas Aleksandras Aleksis perdavė dirigento lazdelę šios šventės garbės dirigentei Alice Stephens, kuri dirigavo himnus ir Kačanausko ,,Malda už tėvynę”. Šventėje taip pat dirigavo Petras Armonas, Jeronimas Kačinskas, Alfonsas Mikulskis, Faustas Strolia ir Bronius Budriūnas. Jungtiniam mokinių chorui pritarė 31 kanklininko orkestras iš Cleveland, Ohio (vadovė buvo Ona Mikulskienė). Repertuaro komisijos branduolį sudarė Jonas Zdanius, Petras Armonas ir Juozas Kreivėnas. Trečiosios Dainų šventės svarbiausias laimėjimas buvo komp. Broniaus Budriūno, kantata ,,Tėviškės namai”. Ją atliko jungtinis mišrus choras, solistai Dana Stankaitytė ir Rimtautas Dabšys, Raimonda Apeikytė (fortepijonas) ir Vladas Jakubėnas (vargonai). Dirigavo pats kantatos autorius. Veikalas buvo specialiai sukurtas šiai šventei ir iškilo į pirmaujančią vietą jos programoje.
Šventę žurnale ,,Aidai” vertino komp. Vladas Jakubėnas, o dienraštyje ,,Draugas” – prof. Juozas Žilevičius. Čia pateikiamos ištraukos iš J. Žilevičiaus straipsnio:
,,1966.7.3 d. Dainų šventė liks įrašyta į lietuvių išeivijos kultūrinės veiklos istorijos lapus. Lengvesnės dainos nuskambėjo pajėgiai ir drąsiai. Tačiau blogas salės rezonansas kenkė chortų skambesiui, ypatingai atliekant ‘Oželį’. Šioje Dainų šventėje buvo atlikta specialiai prieš dvejus metus komp. Broniui Budriūnui užsakyta kantata, kuri dėl užtęsto parašymo chorus pasiekė vos kelis mėnesius prieš šventę. Nuo to nukentėjo visa jungtinio choro programa ir pati kantata, kurią dainavo tik dalis choro. Ji skambėjo imponuojančiai. O kaip ji būtų skambėjusi, jei visas tūkstantinis choras ją būtų dainavę! Kompozitorius gana išryškino visą kantatos grožį. Kantata melodinga, vystosi įvairiais muzikiniais pavidalais. Kompozitorius parodė didelį savo kūrybingumo sugebėjimą. Soprano partiją atliko Dana Stankaitytė, pajėgdama laikytis aukštumoje net pačiose stipriausiose choro vietose. Maloniai nuteikė ir antras solistas, svečias iš Los Angeles, basbaritonas Rimtautas Dabšys, puikiai atlikęs savo partiją galingai skambančiu balsu. Taip pat iš Los Angeles gabi pianistė Raimonda Apeikytė techniškai laisvai valdė sunkią kantatos fortepijono partiją.
Vaikų choras buvo mokytojų pavyzdingai paruoštas, nes kiekvienas dalyvis savo partiją gerai žinojo. Kanklių orkestras nepaprastai gerai atliko dainų pritarimą. Tai nuopelnas Onos Mikulskienės. Nuodugniai pažindamas kanklių savybes, Alfonsas Mikulskis vykusiai paruošė kanklių orkestraciją. Lituanistinių mokyklų dainavimo mokytojų paruoštus chorus puikiai valdė dirigentas Faustas Strolia”.
Kazys Skaisgirys
.
Ketvirtoji – 1971 m.
Chicago
Ketvirtoji JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventė buvo suruošta 1971-ųjų liepos 4 d. Čikagos Tarptautiniame amfiteatre. Šventės vykdomojo komiteto pirmininkas buvo dr. Gediminas Balukas, kiti nariai – Antanas Rėklaitis, Petras Armonas, Stanley Balzekas, Jr, Jonas Paštukas, Vincas Grėbliūnas, Kostas Dočkus, Jonas Jurkūnas, Jonas Vaičiūnas ir Jonas Kubilius, SJ; taip pat Kanados LB atstovas. Repertuaro komisiją sudarė: Petras Armonas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Mykolas Cibas, Vytautas Gutauskas, Bronius Jurkšas ir Vincas Mamaitis. Vykdomajam komitetui talkino keliolika komisijų.
Himnus ir Naujalio kūrinį ,,Malda už tėvynę” dirigavo Vincas Mamaitis, nors programoje ir nebuvo pažymėta, kad jis yra šventės garbės dirigentas. Taip pat dirigavo Algirdas Kačanauskas, Bronius Jonušas, Vaclovas Verikaitis, Petras Armonas, Stasys Sližys, Faustas Strolia ir Bronius Budriūnas. Suaugusių dainas palydėjo pianistai Raimonda Apeikytė ir Manigirdas Motekaitis. Šventės uždarymo žodį tarė inž. Vytautas Volertas, JAV LB Centro valdybos pirmininkas. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininko Stasio Barzduko sveikinime rašoma, kad ,,Svetur dabar turime du visuotinių Dainų švenčių židinius: Australiją ir JAV su Kanada. Jas čia organizuoja Lietuvių Bendruomenė”. Tik iš tų dviejų sakinių ateities muzikos istorikai galės susidaryti teiginį, kad šią šventę iš esmės globojo Lietuvių Bendruomenė. Leidinyje išspausdintos dirigentų, solistų ir akompaniatorių nuotraukos, yra chorų aprašymai ir nuotraukos, surašytos choristų pavardės. Leidinį redagavo Stasys Daunys ir Jonas Vačiūnas, techninis redaktorius – Vladas Vijeikis.
Šią Dainų šventę žurnale ,,Aidai” recenzavo komp. Vladas Jakubėnas. Straipsnio citatos padės susidaryti šventės eigos vaizdą:
,,Choristų jungtiniame chore galėjo būti apie 800 (spaudos žiniomis – apie 950). Chorai buvo sąžiningai išmokę atliekamus kūrinius; visi dainavo viską. Nesijautė žymių intonacijos nukrypimų ar ritminių netikslumų, bet trūko gyvybės, gražesnių niuansų, nuotaikos. Ši pilkai skaidri proziška nuotaika su mažomis prošvaistėmis lydėjo visą pirmąją programos dalį. Publika laikėsi gan kultūringai, tačiau dar niekuomet nėra tekę girdėti taip šykščiai plojant.
Paskutinėje dalyje – Br. Budriūno kantatoje – vaizdas pasikeitė. Masinio choro dainavime atsirado gyvybė, nuotaika, gražūs skambesio antspalviai. Br. Budriūno kantata ‘Lietuvos šviesos keliu’, pagal Bernardo Brazdžionio žodžius, teigiamai veikia savo subalansuota forma, efektingai ir patogiai parašyta chorine dalimi, ir gražiai vestomis solistų partijomis. Ypač dėkinga yra boso partija, turinti pobūdį vaidilos balso, skelbiančio likiminius preities įvykius. Ji buvo puikiai atlikta Jono Vaznelio giliu įsijautimu ir gražiu balso skambesiu. Prudencijos Bičkienės solo nuskambėjo nuotaikingai. Kantatos finale, kur abu solistai dainuoja kartu su choru, jai teko nemaža aukštų gaidų, kurios reikalavo įtampos iš solistės. Publika, santūriai besilaikiusi pirmo je dalyje, Br. Budriūno veikalą priėmė griausmingomis ovacijomis. Paskutinę kantatos dalį, publikai reikalaujant, teko pakartoti. Kantatą dirigavo pats kompozitorius.
Vaikų choras, sudaręs programos vidurinę dalį, subūrė apie 600 gerai paruoštų dalyvių .Nepaisant to, nebuvo tokio stipraus įspūdžio, kaip trečioje Dainų šventėje; tada, itin žymios klausytojų dalies nuomone, vaikų choras iškilo kaip stipriausias visos šventės momentas. Vaikų gausumas ir geras pasiruošimas buvo imponuojantis.
Apskritai paėmus, IV Dainų šventė laikytina pasisekusia. Užsibrėžti riboti uždaviniai buvo gerai įvykdyti; viskas praėjo sklandžiai, tiek muzikinė programa, tiek bendra organizacija. Klausytojų buvo apie 10,000. Mūsų stipriausia Dainų šventė pasilieka antroji. Trečioji, nepaisant visų nesklandumų, savo visuma irgi buvo įdomesnė už ketvirtąją. Adolfo Valeškos salės įdomios dekoracijos su originaliomis vilnietiškomis verbomis ir rausvų spalvų atspalviais sudarė gražią visumą”.
Kazys Skaisgirys
.
Penktoji – 1978 m.
Toronto
Penktoji Lietuvių dainų šventė įvyko Kanadoje, Maple Leaf Gardens, Toronto mieste, 1978-ųjų liepos 2 d. Ji buvo suderinta su Pasaulio lietuvių dienomis ir sporto žaidynėmis. Šį kartą šventės ruošimo iniciatyvos ėmėsi Kanadoje gyvenantys lietuviškos dainos entuziastai, todėl ir jos pavadinime – Penktoji Kanados ir JAV Lietuvių dainų šventė – Kanadai jau skiriama pirmoji vieta. Jos rengėjai buvo Kanados lietuviai, kurie tik šventės repertuaro sudarymui talkon kvietėsi JAV lietuvius muzikus. Buvo įvesti kai kurie nauji dalykai: Dainų šventės vėliava, jungtinis kanklininkų pasirodymas, lietuvių choras iš Australijos (Melburno Lietuvių dainos sambūris) ir simfoninis orkestras. Dainų šventė buvo įjungiama į kitus Pasaulio lietuvių dienų renginius. Šventėje dalyvavo 51 choras su maždaug 1,400 dainininkų – tame skaičiuje, 10 Kanados lietuvių chorų.
Šventės garbės dirigentai buvo Alice Stephens ir Stasys Gailevičius. Kiti dirigentai: Aloyzas Jurgutis, Alfonsas Mikulskis, Jonas Govėdas, Faustas Strolia, Vaclovas Verikaitis ir Bronius Budriūnas. Kai kurioms dainoms pritarė Lietuvių liaudies muzikos instrumentų jungtinis orkestras. Kanklių muzikos mokytoja buvo Ona Mikulskienė. Šventės komiteto pirmininkas – Jonas R. Simanavičius, kuris kartu buvo ir Pasaulio lietuvių dienų pirmininkas. Komitete taip pat darbavosi: kun. Augustinas Simanavičius, J. Virgelienė, Vaclovas Verikaitis, L. Skripkutė, Aldona Jankaitienė, Stasys Gailevičius, R. Celejewska, Ada Jucienė, Česlovas Senkevičius, Stasys Prakapas, Kazys Mileris, Jonas Govėdas, Eugenijus Kriščiūnas, Vytautas Taseckas, Vytautas Aušrotas, Miras Chainauskas, V. Dauginis, Juozas Karasiejus, Jonas Andrulis, dr. Vaidotas Kvedaras, Vytautas Bireta, Marija Vasiliauskienė, Algis Juzukonis, Žibutė Šilininkaitė, Lilija Pacevičienė. (Į šį komitetą įeina ir įvairių komisijų pirmininkai.) Leidinį redagavo žurn. Česlovas Senkevičius, viršelį paruošė dail. Jurgis Račkus, išleido šventės rengimo komitetas. Programoje dalyvavo ir solistė Gina Čapkauskienė, atlikusi solo partiją su jungtiniu choru komp. Broniaus Budriūno kūrinyje ,,Mano protėvių žemė”.
Penktąją Dainų šventę taip vertino muz. Algis Šimkus:
,,Rengėjai bei repertuaro komisija ir šį kartą, atsižvelgę į silpnėjančius chorus, pasiryžo apeiti pažangesnius ir labiau komplikuotus mūsų kompozitorių darbus. Pasitenkinta išimtinai lengvesnėmis dainomis, bijant atbaidyti mažesnius ir menkiau pajėgius chorus. Šventės programą dar papildė Alfonso Mikulskio suorganizuotas liaudies instrumentų ansamblis, atlikdamas jo lietuvišką rapsodiją’,Ant Nemuno kranto’. Dalis dainų buvo palydimos Toronto estų dūdų orkestro ir specialiai šiai šventei suorganizuoto simfoninio orkestro su profesionaliais muzikantais. Nors V Dainų šventė ir nebuvo meniniai išskirtinė, ji turėjo pakankamai malonių prošvaisčių ir, aplamai paėmus, ją tenka vertinti teigiamai. Šventė sutraukė į svetingą Torontą daug tūkstančių lietuvių ir juos atgaivino. Man pačiam teko būti liudininku, kai viena ne už lietuvio ištekėjusi moteris, jau senokai nutolusi nuo lietuviškos veiklos ir skeptiškai sutikusi atsilankyti lietuvių Dainų šventėje, garsiai pareiškė, kad ji didžiuojasi esanti lietuve”.
Kazys Skaisgirys
.
Šeštoji – 1983 m.
Chicago
Šeštoji JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventė buvo surengta Čikagoje, Illinois universiteto paviljone, 1983-ųjų liepos 3 d. Programoje rašoma, kad šventės rengėjas ir globėjas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Dainų šventė buvo viena Antrųjų pasaulio lietuvių dienų dalių. Šio didelio renginio pirmininkas buvo dr. Antanas Razma, o sporto žaidynių komiteto pirmininkas – Valdas Adamkus. Šventės rengimo komitetą sudarė: Vaclovas Momkus – pirmininkas, Sofija Džiugienė, Algis Modestas, Jonė Bobinienė, Dalia Dundzilienė, Vaclovas Verikaitis, Faustas Strolia, Emilija Sakadolskienė, Joana Krutulienė, Genė Rimkienė, Nijolė Pupienė, VIadas Vijeikis, Danutė Bindokienė, Kazys Skaisgirys, Vytautas Jasinevičius ir Jonas Žukauskas. Suaugusių choro repertuaro komisijoje buvo: Vaclovas Verikaitis – pirmininkas, Stasys Gailevičius, Jonas Govėdas, Julius Kazėnas, Alfonsas Mikulskis ir Dalia Viskontienė. Jaunių choro repertuaro komisijoje dalyvavo Faustas Strolia – pirmininkas, Vytautas Gutauskas, Darius Polikaitis, Ona Razutienė, Rasa Šoliūnaitė ir Pranas Zaranka.
Šventės garbės dirigentas buvo Alfonsas Mikulskis. Taip pat dirigavo: Aloyzas Jurgutis, Emilija Sakadolskienė, Vaclovas Verikaitis, Faustas Strolia, Alfonsas Gečas, Jonas Govėdas ir Algis Modestas. Dainų šventės programos vadovė buvo dr. Vitalija Vasaitienė, tautinių šokių vadovė – Nijolė Pupienė. Solo partijas atliko solistai Anita Pakalniškytė, Roma Mastienė ir Algis Grigas. Dalyvavo 33 suaugusių ir 12 vaikų chorų. Susirinko apie 8,000 klausytojų. Grojo simfoninis ir liaudies muzikos instrumentų orkestras.
Dariaus ir Girėno skridimo per Atlantą 50 metų sukaktį prisimenant, šventėje atliktas Emeriko Gailevičiaus kūrinys ,,Lituanica”. Čikagoje rastos tik kai kurių instrumentų gaidos, todėl šį kūrinį reikėjo orkestruoti iš naujo. Tai atliko muz. Arūnas Kaminskas. Kūrinys paliko malonų prisiminimą, nors dominavo sopranai, kurių buvo dvigubai daugiau nei tenorų. Naujalio ,,Jaunimo giesmė” sulaukė nuoširdaus klausytojų pritarimo. Ši daina atlikta Pirmoje dainų dienoje Kaune 1924 metais. Tai parodė, kad melodingas, nors ir nesudėtingos harmonijos, kūrinys gali likti gyvas ir po 60 metų. Po to skambėjo Broniaus Budriūno ,,O Nemune”. Kūrinį orkestrui paruošė pats kompozitorius. Programos paįvairinimui buvo įvesta, liaudies instrumentų orkestro atlikta, rapsodija, sukurta Jono Švedo (1908-1971). Dirigavo Emilija Sakadolskienė, solo birbyne grojo Balys Pakštas, kanklių solo partiją atliko Elena Muliolytė. Kūrinys, išpuoštas liaudies melodijomis, buvo pagrotas pasigėrėtinai.
Iškilmingiausias pirmos dalies kūrinys buvo Stasio Šimkaus kantata ,,Atsisveikinimas su tėvyne”. Įdomu, kad šis kūrinys pirmą kartą atliktas Čikagoje 1920 metais. Tai 9 minučių ilgumo kantata trims solistams, chorui ir orkestrui. Dirigavo Vaclovas Verikaitis, o solo dalis atliko Anita Pakalniškytė, Roma Mastienė ir Algis Grigas.
Jaunių chorai dainavo sėkmingai, bet jiems kliudė netikslus garsiakalbių išdėstymas. Jungtiniam vyrų chorui drausmingai dirigavo Alfonsas Gečas. Geriausiai vykusi vyrų choro daina buvo J. Žilevičiaus ,,Oi kad išauštų”. Po to atlikti trys tautiniai šokiai, kuriems pritarė simfoninis orkestras, liaudies instrumentų orchestras ir mišrus choras. Pabaigai abu orkestrai, chorai ir šventės dalyviai atliko Juozo Naujalio ,,Lietuva brangi”.
Alfonsas Nakas ,,Tėviškės žiburiuose” rašė, kad šventėje buvo apie 8,000 klausytojų. Algirdas Budreckas ,,Drauge” prisiminė, kad jam teko dainuoti Dainų dienoje Kaune 1924 metais. Šventės metu telefonu pasveikino JAV prezidentas Ronald Reagan, o Illinois senatorius Charles Percy šventėje dalyvavo asmeniškai.
Kazys Skaisgirys
.
Septintoji – 1991 m.
Chicago
Šios Dainų šventės rengėja buvo JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenė. Šventė įvyko 1991 metų gegužės 26 d. Illinois universiteto paviljone, Čikagoje. Dainų šventė buvo vienas Lietuvių muzikos šventės renginių. Vykdomajam komitetui pirmininkavo Stasys Baras. VII Dainų šventės komitetą sudarė: Vaclovas Momkus – pirmininkas; Vladas Stropus, Raimundas Korzonas ir Faustas Strolia – vicepirmininkai; Danguolė Ilginytė – sekretorė; Alė Steponavičienė – iždininkė; Dalia Kučėnienė – Kultūros tarybos pirmininkė. Repertuaro komisijoje buvo: Rita Kliorienė ir Dalia Viskontienė – pirmininkės, Algirdas Bielskus, Jonas Govėdas, Darius Polikaitis, Faustas Strolia ir Loreta Venclauskienė. Šventės motto: ,,Kad liktum Tu gyva!” VII Dainų šventės leidinio redaktorė – Danutė Bindokienė; dailininkas – Petras Aleksa.
Garbės dirigentas šioje šventėje buvo Petras Armonas. Kiti dirigentai: Darius Polikaitis, Jonas Govėdas, Rita Kliorienė, Dalia Viskontienė, Emilija Sakadolskienė, Gediminas Purlys, Viktoras Ralys, Česlovas Radžiūnas, Raimundas Obalis ir Fausta Strolia. Daugeliui dainų pritarė Lietuvos Respublikos Operos ir Baleto teatro simfoninis orkestras, kuris grojo ,,Lituani” operos spektaklyje ir kituose Muzikos šventės renginiuose. Paviljone paprastai telpa daugiau kaip 6,000 klausytojų, ir beveik visos vietos buvo užpildytos. Šventėje dalyvavo apie 900 programos dalyvių: per 500 dainininkų, 200 vaikų, 200 tautinių šokių šokėjų ir 46 orkestrantai.
Muzikos šventę ,,Draugo” dienraštyje išsamiai aprašė muzikologė Loreta Venclauskienė:
,,Ne pirmi metai, kai chorvedžiai kalba apie chorinio lygio smukimą. Priežastys aiškios – choristai sensta, jaunieji nebedainuoja, todėl, parenkant šių metų Dainų šventės repertuarą, buvo atsižvelgta į padėtį. Programos pagrindą sudarė liaudies dainos, renginys papildytas šokiais, stengtasi įtraukti kuo daugiau jaunesnių choro dalyvių. Atrodo, kad šis rengėjų požiūris pasiteisino – jungtinis choras dainavo švariai, tautiniai šokiai suteikė renginiui papildomo šventiškumo (vadovė Nijolė Pupienė), o vaikų pasirodymai – vilties, kad lietuviškas tradicijas bus kam perimti. Gausi koncerto programa įtiko visiems skoniams, tačiau gaila, kad meniniu atžvilgiu vertingiausias jos fragmentas – Kazio Viktoro Banaičio liaudies dainų pynė, Jono Govėdo orkestruota, ir, jam diriguojant, jungtinio mišraus choro atlikta, buvo stelbiama į antrą šventės dalį grįžtančios publikos triukšmo. Kėlė pagarbą dirigentų vienas kitam tolerancija, akivaizdus siekimas, kad muzikinė šventės dalis praeitų kuo aukštesniu meniniu lygiu”.
VII Dainų šventę plačiai aprašė muzikos žurnalistas Algis Šimkus ,,Draugo” dienraštyje. Štai baigiamieji recenzijos žodžiai:
,Septintąją Dainų šventę reikia laikyti sėkmingu mūsų tautiniu įvykiu, pademonstravusiu išeivijos gyvastingumą ir aktyvumą. Šventė sutraukė iš daugelio JAV ir Kanados vietovių gausius tautiečių būrius ir pabrėžė mūsų veiklą svetimtaučiams svečiams. Šventės programos vadovė, kino aktorė Ann Jillian (lietuvaitė Jūratė Nausėdaitė) sklandžia lietuvių kalba ir angliškai gražiai pristatinėjo programos eigą su profesionalaus humoro įtarpais. Prieš baigiant šventę, energingasis šių metų Muzikos šventės komiteto pirmininkas Stasys Baras visiems padėkojo trumpa ir tikslinga prakalbėle. Šventės pabaigai Faustas Strolia dirigavo nuotaikingą Juozo Strolios kūrinį ‘Parveski, Viešpatie’, Juozo Naujalio ’Lietuva brangi’ ir savo paties sukurtą ‘Grįšim, grįšim’ pagal Vytės Nemunelio žodžius”.
Kazys Skaisgirys
.
Aštuntoji – 2006 m.
Chicago
1994, 1998 ir 2002 Lietuvoje įvyko trys Pasaulio Lietuvių Dainų šventės. JAV ir Kanados išeivijos lietuviai entuziastingai stengėsi jose dalyvauti, o už Atlanto dainų švenčių organizavimas ir kultūrinė veikla lyg ir sustojo.
JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių atstovų susirūpinimas buvusių dainų švenčių tradicijų atgaivinimu atrodė neįgyvendinama svajonė. Šiomis mintimis, kaip pagalbos ar patarimo ieškodami, jie pasiguosdavo ir įtakingiems žmonėms Lietuvoje. Štai profesorius Vytautas Jakelaitis, savo knygoje “Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge” (Alka-2002 metai) II dalyje rašo: “Išeivijos autoritetai vieningai sako, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gerokai sunkiau tapo organizuoti kultūros renginius ir pagreitėjo nutautinimas. Tai atrodo kaip skaudus paradoksas, o iš tikrųjų – neliko tikslo, dėl kurio viskas buvo daroma, taigi ir dainų šventės užjūriuose jau nebebus.” Psl.159.
Kas imsis tokio darbo, iš kur atrasti žmogų sugebantį padaryti stebuklą? Na, gal stebuklas ir per stiprus žodis, bet ATGIMIMAS, tai čia labai tinkamas. Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Algimantas Gečys naujam šimtmečiui prasidėjus, pradėjo kalbinti Šiaurės Amerikos Lietuvių Muzikos Sąjungos (ŠALMS) pirmininką Faustą Strolią, dėl dainų šventės organizavimo išeivijoje. F. Strolia, artimai stebėdamas išeivijoje besivystančią chorinę veiklą, šventės organizavimui pakvietė Ritą Čyvaitę – Kliorienę. Tuo metu buvusiam JAV bendruomenės pirmininkui F. Strolia rašė: “Labai atvirai pripažįstu Ponios Ritos didelį muzikinį ir visuomeninį talentą. Mielai norėčiau, kad ji būtų ne tik Repertuaro komisijos pirmininkė, bet ir, kaip Lietuvoje daroma, Vyriausia Dainų Šventės Meno vadovė. Juo labiau, kad jos vien pati natūra nepasitenkina šabloniškumu. Ji jau susikūrusi Naują Viziją. Tokių žmonių mums ypač reikia, kai norim pajudinti per tuziną metų įklimpusį ir surūdyjusį arklą.”
Tai buvo 2002 metais, kai Rita buvo kviesta imtis šio nepaprastai didelio darbo. Ji ne iš karto davė savo atsakymą, pokalbiai tarp R. Kliorienės, F. Strolios ir A. Gečio vyko labai intensyvūs ir reikalaujantys aiškių nuorodų kokia atsakomybė guls ant vadovės pečių. Ji aiškinosi savo pareigybes dėl atitinkamų žmonių pasirinkimo, įvairių meninių komitetų formavimo, dėl repertuaro, šventės patalpų, rūbų, vaizdinių priemonių, filmavimo, įgarsinimo, svečių iš Lietuvos kvietimo ir svarbiausia rūpinosi kas imsis organizacinio komiteto pirmininko, žmogaus nebijančio ir mylinčio darbą, pareigų.
Ir štai, pagaliau 2003 kovo mėnesį Rita Čyvaitė-Kliorienė sutiko būti meno vadove. Nuo tų metų ji energingai ėmėsi šventės oraganizacinio darbo, kurio apimtis, dabar pasižiūrėjus atgal, sukelia didžiausią nuostabą. Gal būt net pati Rita nesuprato kokius arimus užsimojo suarti ir kokį darbą išeivijos chorinės muzikos vystymesi ji atliko.
Savo straipsnyje “Atsiliepk daina” – aštuntoji lietuvių išeivijos dainų šventė” Rimantas Gudelis (“Liaudies kultūra”, 2006 m. 4 numeris (109) rašo: “…. reikia prisiminti ne tik laiką, bet ir pačiam pravažiuoti bent nuo pusės Čikagos į vieną pusę, iki Kanados pakraščio, Kvebeko, aplankyti vieną kitą lietuvišką bendruomenę, kaip tai padarė “Aukuras” 2000 m. Tuomet suvoksi, kokio reikia pasiryžimo ir pastangų, kokios organizacinės metodikos reikia griebtis, kad galėtum visus lietuvių chorus išmokyti tų pačių dainų, surinkti juos į vieną krūvą ir atlikti šventės programą.”
Organizacinio komiteto pirmininko ieškojimas dar tęsėsi beveik visus metus. 2004 metais gegužės mėnesį JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba pranešė, kad ateinančios dainų šventės organizacinio komiteto pirmininkas bus Dr. Audrius Polikaitis, vyriausia meno vadovė Rita Čyvaitė-Kliorienė, o VIII –toji Dainų Šventė įvyks 2006 –tais metais, Čikagoje.
Tuoj pat buvo suorganizuoti du pagrindiniai komitetai: organizacinis komitetas, vadovaujamas A. Polikaičio ir meninis komitetas, vadovaujamas R. Kliorienės. Dr. Audriaus Polikaičio, visos šventės organizacinio komiteto pirmininko ir jo komiteto narių darbas buvo telkti lėšas šventei, (Ižde pinigų nebuvo, o ir tokio iždo nebuvo), visapusiškai padėti įgyvendinti meninę programą, rūpintis leidinio išleidimu, ūkiniais reikalais, nakvynėmis, organizuoti renginių vakarus, bilietų pardavimą į visus renginius, transportaciją na ir žinoma – reklamuoti šventę.
Dr. Audriaus Polikaitis, užėmęs pirmininko postą, atsakingai ir nuoširdžiai ėmėsi šių pareigų. Suprasdamas kokia sunki našta griūna jam ant pečių, į savo pagalbininkų gretas pasikvietė įvairių sričių specialistus, sudarydamas organizacinį komitetą, kurio gretose buvo: Dainė Jablonskytė, Linas Gylys, Tadas Birutis, Tadas Glavinskas, Daina Matusaitienė, Dainė Quinn, Eglė Laniauskienė, Vaiva Marchertienė, Vytas Čuplinskas, Jonas Korsakas, Marius Polikaitis, Laura Lapinskienė, Taiyda Chiapetta, Lukas Laniauskas, nSJ, Kristina Žvinakytė, Rima Zigaitytė.
Kiekvienas komiteto narys, prisidėjęs savo darbu, atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Jų dėka ir autobusai laiku atvežė dainininkus į repeticija ir svečiai buvo prižiūrėti ir susipažinimo vakaras praėjo pakilioj nuotaikoj ir leidinys liko gražiu-menišku prisiminimu, o sudėjus visus tuos darbelius i vieną, likome sužavėti sėkmingai praėjusia gražia švente.
Komitetų narių darbas išeivijoje, kaip ir visos šventės organizatorių yra savanoriškas ir neapmokamas. Kiekvienas aukojo savo laiką, darbą, kūrybinę energiją bendram tikslui, šiuo atveju – dainų šventei. A. Polikaičio vadovaujamas organizacinis komitetas savo darbą atliko pasigėrėtinai puikiai. Iki paskutinės detalės viskas buvo apskaičiuota, numatyta, nuspręsta ir padaryta laiku ir profesionaliai, o pats pirmininkas, visą laisvalaikį skirdamas dainai ir muzikai, radęs minutėlę, stojo į šventės atlikėjų gretas.
A. Polikaičio kvietimu buvo suorganizuotas ir Kanados organizacinis komitetas, kuris rūpinosi visais organizaciniais klausimais dėl Kanados chorų registracijos, lėšų telkimo, aukų rinkimo, repertuaro paruošimo ir t.t. Šio komiteto sudėtyje buvo: Nijolė Benotienė, Algirdas Nausėdas, Ramunė Stravinskienė, Algirdas Vaičiūnas ir Dalia Viskontienė.
Meniniam komitetui vadovavo Rita Čyvaitė-Kliorienė. Šis komitetas rūpinosi dainų šventės programa ir visais muzikiniais reikalais: repertuaro atrinkimu ir sustatymu, repertuaro knygų paruošimu ir jų korektūra, orkestruočių paruošimu, orkestro sudarymu, chorų kvietimu ir bendradarbiavimu su jų vadovais, įrašų paruošimu ir kt. Kūrybinėje grupėje buvo R.Kliorienė, Darius Polikaitis, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė. Komitetui taip pat priklausė – Faustas Strolia – ŠALMS (Šiaurės Amerikos Lietuvių Muzikos Sąjungos) pirmininkas, Nijolė Benotienė – vyriausia spaudos atstovė, ir Lilija Gelažis bei Siga Mikoliūnaitė, kurios rūpinosi programos vaizdiniu apipavidalinimu ir visomis vaizdinėmis priemonėmis, chorų paradu, šventės vėliava, dainų inscenizavimu, video vaizdais ir kt.
Labai didelį vaidmenį atliko kiekvienas choro vadovas. Jų pečius gulė didelė atsakomybė tinkamai paruošti šventės repertuarą, prižiūrėti registracijas, įsigyti šventei reikalingus rūbus, laiku ir drausmingai dalyvauti repeticijose už ką meno vadovė buvo ypatingai dėkinga. Vyr. vadovės R. Kliorienės nuoširdus ir labai artimas bendravimas elektroniniais laiškais, telefoniniais pokalbiais su visais šventės chorų vadovais, aiškūs nurodymai, iškilusių klausimų sprendimai ir begalinis dėkingumas kiekvienam vienetui ir dainininkui, visus sujungė bendram tikslui – šventei pasiruošti kuo galima geriau.
Prasidėjus šventės ruošos darbams, buvo užsakyta Čikagos Ilinojaus Universiteto salė, talpinanti 10,000 žiūrovų ir neribotą skaičių atlikėjų. Abu vadovai norėjo, kad nė vienam atlikėjui nereikėtų savo eilės pasirodymui laukti užkulisiuose, kad visą šventę nuo pradžios iki pabaigos matytų visi dainininkai, o ypatingai mūsų jaunimas ir vaikai. Šioji salė kaip tik atitiko tokius reikalavimus.
Vienas iš svarbesnių R. Kliorienes užsibrėžimų buvo susitikimas su visais chorų vadovais ir peržiūrėjimas šventinio repertuaro. Taip kilo mintis suorganizuoti chorvedžių seminarą, kuris įvyko Dainavos stovykloje (netoli Detroito miesto, Michigan valstijoje) 2005 rugpiūčio 18-21 dienomis. Šio seminaro programą paruošė D. Viskontienė, o ūkiniais reikalais rūpinosi Rusnė Kasputienė ir org. komiteto pirmininkas A. Polikaitis.
Šventės vyriausios vadovės R. Kliorienės iniciatyva buvo įdainuotos ir įrekorduotos visos dainų šventės kūrinių partijos ir patalpintos internetinėje svetainėje. Šiam projektui vadovavo ir ypatingai svarbų darbą atliko Darius Polikaitis. Jam talkino Kristina Kliorytė ir Rima Polikaitytė-Birutienė. Žinant, kad prieš šventę bus galima tik viena repeticija, dainų partijų įrašai turėjo ir žymiai svarbesnę reikšmę. Pasiklausius įrašų, visiems buvo aišku kokia bus kūrinių interpretacija, tempas, kaip turi skambėti sudėtingesnės ritminės vietos. Ritos žodžiais tariant, tai buvo šventės “klijai” ir atlikėjams ir vadovams.
Kalbant apie šventės repertuarą, kurio sudėtyje buvo mišrių chorų, jaunimo, vaikų ir jungtinio choro dainos, reikia paminėti, kad specialiai šiai šventei buvo sukurtos net keturios naujos dainos.
”Atsiliepk daina” muzika Ritos Čyvaitės- Kliorienės, žodžiai Nijolės Puranaitės – Benotienės. “Skanu” muzika ir žodžiai Kęstučio Daugirdo. “Šokių ir dainų sonetas (III)” muzika Fausto Strolios, žodžiai Anatolijaus Kairio. “Giesmė naujajai žemei”, muzika Giedriaus Svilainio, žodžiai Nijolės Kersnauskaitės. “Tai smagu lauke per lietų” (dainų pynė) Viktoro Ralio įžanga ir intarpai, kuriais buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos.
Aštuntoje Lietuvių dainų Šventėje dirigavo šie dirigentai:
Renata Armalaitė, Ilona Babinskienė, Nijolė Puranaitė-Benotienė, Gintarė Bukauskienė, Jūratė Grabliauskienė, Deimantė Grigutienė, Birutė Jašinskienė, Rimantas Kasputis, Rita Čyvaitė-Kliorienė, Jūratė Lukminienė, Birutė Mockienė, Raimundas Obalis, Darius Polikaitis, Viktoras Ralys, Alexandre Stankevičius, Faustas Strolia, Lilija Turūtaitė, Alfonsas Vildžiūnas, Dalia Skrinskaitė – Viskontienė.
Ruošiant šią šventę, daug padėjo artimas R.Kliorienės bendradarbiavimas ir su Lietuvos liaudies kultūros centru, vadovaujamu Sauliaus Liausos. Pats direktorius tiesiogiai bendravo su šventės vadove, tarpininkavo kompozitoriams užsakant šventei muziką, perrašant natas, rengiant orkestruotes.
Aštuntą dainų šventę išeivijoje savo dalyvavimu praturtino Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras, vadovaujamas Leonido Abario ir Klaipėdos miesto savivaldybės mišrus choras “Aukuras”, vadovas Alfonsas Vildžiūnas. Chorai surengė koncertus šventės svečiams, dalyvavo aukojamose Mišiose ir pačioje dainų šventėje. Svečių tarpe buvo ir Šv.Kazimiero bažnyčios choras iš Londono – Anglijos vadovaujamas Virgilijaus Vaitkaus.
8 DAINŲ ŠVENTĖ – ATSILIEPK DAINA
Šventė, kuriai išeivija ruošėsi keturis metus, neoficialiai prasidėjo penktadienį, birželio 30d. chorų vadovų ir dirigentų vakariene, kurią, kaip padėką visiems chorų vadovams už ypatingai puikų darba, suorganizavo abu pirmininkai: A. Polikaitis ir R. Kliorienė. Po vakarienės visi išskubėjo į Klaipėdos choro “Aukuras” koncertą. Sekantį rytą, šeštadienį liepos 1 dieną visi tvarkingai ir laiku atvežti iš viešbučių, rikiavosi repeticijai. Repeticija punktualiai prasidėjo 8 val. ryte ir baigėsi 5 val vakare. Choristų nuotaika ir entuziazmas, vyr. vadovės profesionalumas ir išlaikytas punktualumas buvo maloniai stebinantys. Po repeticijos, šeštadienio vakare buvo “Jazz Land” vokalinės grupės, vadovaujamos Artūro Noviko koncertas ir susipažinimo vakaronė, kurią suorganizavo Marius Polikaitis. Sekmadienis, liepos 2 diena prasidėjo šv. Mišiomis 9 val., o 14 val. visi jau buvo pasiruošę svarbiausiai daliai – dainų šventės koncertui.
Choristams balsais susėdus į savo vietas, tiksliai nustatytu laiku prasidejo 8-toji dainų šventė “Atsiliepk Daina”, kurioje dalyvavo 52 chorai ir virš 1150 atlikėjų. Dideliuose ekranuose, šventės pranešėjams Eglei Laniauskienei ir Arūnui Čiuberkiui komentuojant, pasirodė chorų paradas. Ekranuose abėcėlės tvarka buvo rodomi chorai ir jų vadovai, o pranešėjai paminėdavo ir miestą iš kurio choras atvykęs ir choro pavadinimą. Po kiekvieno pristatymo pasigirsdavo plojimai ir žiūrovų bei dalyvių džiaugsmingi sveikinimai, šūkiai. Orkestras, diriguojamas Dariaus Polikaičio, grojo maršus dar labiau sustiprindamas šventinę nuotaiką. Po chorų parado į salę buvo įneštos vėliavos ir įžygiavo visi chorų vadovai kartu su šventės dirigentais.
Visa šventės programa buvo suskirstyta į temines dalis, kurioms buvo parinktos atitinkamos dainos, vaizdiniai minties pagyvinimai ekranuose.
Ačiū tau, prigimtie – pirmoji dalis prasidėjo JAV, Kanados ir Lietuvos himnais, malda – “Už Lietuvą, Tėvynę Motiną” (muz. J. Govėdo, žodž. A. Paulavičiaus), ir patriotine daina – “Lietuva, brangi šalele” (muz. ir žodž. V. Vydūno), po kurios į salę buvo įnešta didelė šventės vėliava (8,5 m. x 5 m.). Vėliava, nuvilnijusi choristų rankomis, pakilo virš dainininkų galvų ir kabėdama scenos viduryje puošė visą šventę.
Prasidėjo šventės oficialus atidarymas. Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus sveikinimo žodyje pabrėžė, kad daina tai ženklas, kad esame gyvi. Po sveikinimo žodžių prezidentas įteikė ordiną „Metropolitan“ operos solistui, Algirdui Braziui, atidavusiam 31 metus Čikagos Lietuvių operai.
Organizacinio komiteto pirmininko Dr. Audriaus Polikaicio žodyje buvo pasidžiaugta gausiu žiūrovų dalyvavimu, visų įdėtu darbu ruošiant šią šventę ir aukomis, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs. Dainų šventės atidarymui A. Polikaitis pakvietė vyriausią meno vadovę R. Kliorienę diriguoti jos pačios specialiai šiai šventei sukurtą teminį kūrinį “Atsiliepk Daina” (žodž. N.Benotienės).
Moterys ir merginos pasipuošusios mėlynomis skraistėmis rankose laikė priderintų spalvų dainorėlius, o virš galvų plevėsavo didžiausia vėliava, kurią suprojektavo ir pagamino Ričardas ir Aušrinė Širvinskai. Vėliavoje – mėlyna, violetinė, žalsva spalvos lyg simbolis Atlanto platybių skiriančių išeiviją nuo Lietuvos, tai mėlynas dangus, kuris vienodai gaubia ir mus, ir mūsų tėviškę, o daina, kuria stipriai ir galingai atsiliepėm į vyriausios vadovės R. Kliorienės mostus, apjungė mus visus džiaugsmingai šventei.
Šventės vyr. vadovė R. Kliorienė į repertuarą įtraukė net šešias bendro dainavimo dainas, kad šis renginys būtų ne tik choristams, bet ir dalyviams, nes visus kvietėme atsiliepti daina. Dainų žodžiai buvo atspausdinti suvenyrinėse programose, taip pat buvo rodomi dideliuose ekranuose, pakabintuose abiejose salės pusėse. Antroje dalyje, kaip tik visi jungėsi į bendrą dainą “Gražių dainelių” (muz.A.Vanagaičio, žodž. V.Stonio). Įdomiai nuskambėjo vaikų chorų atlikta liaudies daina “Augo putins”, pritariant vaikų skudučių ansambliui. Į repertaurą buvo įtrauktos ne tik išeivijos kompozitorių dainos, bet ir Lietuvos kompozitorių žinomi ir populiarūs kūriniai, kaip kad sekančioje dalyje –Nešėm atnešėm labą dienelę- žaismingai nuskambėjusi kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtes chorinė daina “Ta-ta-to”.
Lietuvos praeičiai ir visiems, paaukojusiems gyvybes už jos laisvę buvo skiriama dalis – Uždek, Motule, žvakelę. Ypatingai didelį įspūdį paliko bendrai su publika atlikta daina “Kaip verkiančio smuiko” (l.l. daina harm.R.Kliorienės, orkestruotė K.Daugėlos). Atliekant šią dainą, salėje buvo užgesintos šviesos, o visi dalyviai buvo paprašyti įsijungti mažus žibintuvėlius, kurie buvo išdalinti įeinant į salę. Ir štai tamsoje skambant kiekvieno išeivijos lietuvio širdin įaugusiems dainos žodžiams apie tyloje raudantį smuiką, ir paaukotas gyvybes tautos laisvės vardan, ir tą motinos širdies amžiną skausmą, visa baisi praeitis pavirsta į tūkstančius mažų žiburėlių. Tai mes ir mūsų vaikai, tai mūsų tevai ir anūkai, primenantys, kad niekas nėra užmiršta, kad žuvusių brangus atminimas gyvas ir žiburėliuose, ir mūsų dainoje, ir mūsų širdyse. Tik dalyvavę šventėje galėjo pajusti tą ypatinga rimties, pagarbos ir vilties jausmą išplaukusį daina ir virtusį amžinos vilties šviesele.
“Pavirsti paukščiu, pavirsti sakalu ir grįžti į Viešpaties saugomą tėvynę, į laisvą Lietuvą – dainų šalį – 50 metų svajojo išeivija. Dabar Lietuva laisva, į ją grįžtame pasidžiaugti, apie ją dainuojame: Lietuva – Viešpaties lelija, Lietuva – širdies daina.” – savo džiaugsmą laisva Lietuva skelbėme sekančios dalies – Norėčiau prisijaukinti sakalą gintarinėm akim – dainomis. Šios šventės organizavimas ir parodė, kaip artimai buvo bendradarbiaujama kartu su Lietuvos kompozitoriais užsakant naujus kūrinius, arba rašant dainas pagal išeivijoje sukurtas eiles, bylojančias išeivijos žmonių jausmus.
Po pertraukos šventė tęsėsi vaikų pasirodymo – Gražūs vaikai pelėdos- dalimi. Šalia kitų kūrinių, vaikų chorai atliko dainų pynę: Tai smagu lauke per lietų. Čia buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos – 4 originalios ir 3 liaudies, kurioms įžangą ir intarpus parašė Viktoras Ralys. Atliekant vaikų repertuaro dalį šventėje dalyvavę šokėjų kolektyvai inscenizavo pelėdą, vaikus besidžiaugiančius lietaus smagumu, o ekranuose buvo rodomi vaikų piešiniai.
Reikia paminėti, kad šventė buvo garsinama ir skelbiama visose lietuvių kolonijose įvairias būdais. Spaudoje pastoviai būdavo straipsniai, informuojantys apie atliktus darbus, atskiri chorai jungėsi bendriems koncertams, lituanistinėse šeštadieninėse mokyklose buvo pravesti vaikų piešinių konkursai. Būtent pačių vaikų nupiešti piešiniai ir buvo panaudoti dainų inscenizavimui šventės ekranuose.
Lilija Gelažis ir Siga Mikoliūnaitė buvo šių šventę pagyvinusių vaizdinių priemonių kūrėjos. Šventėje dalyvavo ir Meninio šokio Teatras iš Lemonto, IL. Vadovės: Estera Lisauskienė ir Sandra Krumhorn ir Čikagos tautinių šokių kolektyvas “Suktinis” vadovai: Salomėja ir Vidmantas Strižigauskai.
Į šventę atvyko net 10 jaunimo chorų. Beveik visi jaunimo chorai susibūrė šios šventės proga ir labai entuziastingai joje dalyvavo. Prie jų jungėsi ir svečiai iš Vilniaus, tai Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo choras. Džiugu paminėti, kad jaunimo dalyje -Su tavim aš per pasaulį platų- buvo ne tik kūriniai mišriems ar merginų chorams, bet ir jaunimo chorų vyrams, kurie susilaukė gausių aplodismentų atlikę D. Polikaičio dainą (žodž. B. Brazdžionio) “Keleiviai” diriguojamą kompozitoriaus.
Šventinė nuotaika, besišypsantys dainininkų veidai ir skambūs balsai liejosi i gražiausius harmonijos akordus. Paskutinė dalis Tegu jungia daina vaikus Lietuvos prasidėjo populiaria išeivijoje daina “Kur giria žaliuoja” (muz. J. Gudavičiaus, žodž. K. Sakalausko – Vanagėlio), kuri visiems priminė gimtus namus. Naujas kūrinys, Anatolijaus Kairio žodžiais, “Šokių ir dainų sonetas” sukurtas kompozitoriaus ir didžiojo išeivijos mokytojo F. Strolios buvo diriguojamas D. Viskontienės, o R. Kliorienės daina “Viena šeima, viena tauta” (žodž. N. Kersnauskaitės) diriguojama A. Vildžiūno, buvo lyg vainikas visiems po pasaulį išsisklaidžiusiems Lietuvos žmonėms. Kur bebūtume esame “…viena šeima, viena tauta, nes jungia mus tėvynė Lietuva” galingai skambėjo jungtinis choras.
Ir štai paskutinis šventės akordas, dar vienas naujas kūrinys šios šventės kulminacijai – “Giesmė naujajai žemei”, kurio muzika parašė Lietuvoje gyvenantis kompozitorius Giedrius Svilainis, pagal išeivijoje gyvenančios N. Kersnauskaitės eiles. “Ir subangavo jūros, ir atliepė krantai…” dainos žodžiais galima apibūdinti ir šio kūrinio, o ir visos šventės nuotaiką, energiją ir atlikimą. Šventei parinkta mėlyna spalva, simbolizavo dangų ir Atlanto vandenyno platybes, skiriančias mus nuo tėvų žemės. O mes, tai tie laisvi paukščiai, radę prieglobstį svetimoje pakrantėje. Taip ir gimė šis naujas kūrinys, išreiškiantis išeivijos lietuvių jausmus naujajai žemei, priglaudusiai tūkstančius Lietuvos vaikų.
Galingai ir plačiai nuskambėjo šis kūrinys, diriguojant vyriausiai meno vadovei Ritai Čyvaitei – Kliorienei. Visi dalyviai buvo paprašyti išsitraukti baltas skepetaites, kurios visiems buvo išdalintos prie įėjimo ir paskutinei dainai skambant, jomis mojuoti. Vieni jomis mojavo, kiti džiaugsmo ašaras sausino, nes šventė buvo ypatingai sėkminga. Dar padainavus paskutinę dainą visiems kartu, vyriausia šventės vadovė Rita Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas Audrius Polikaitis į sceną iškvietė visus chorų vadovus, šventės dirigentus, organizacinio ir meninio komiteto narius, šokių grupių vadovus, ir kitus pries šventės sėkmės prisidėjusius asmenis, kurie buvo apjuosti tautinėmis juostomis. Aidint gausiems plojimams, kurie buvo skirti visiems dalyviams, o ypač šventės vadovams, buvo nuleista 8-tosios šventės vėliava ir kartu su šventės batuta perduota ateinančios šventės rengėjams – Kanados bendruomenės atstovams: organizacinio komiteto pirmininkams – Rasai ir Pauliui Kurams ir būsimai meno vadovei – D.Viskontienei.
Šventė baigėsi iškilmingu pokyliu Sheraton Chicago Hotel and Towers salėje, kurioje ir vėl skambėjo dainos akomponuojant keliems akordeonistams, kurių tarpe buvo ir nepailstantys šventės vadovai: R. Kliorienė ir A. Polikaitis. Vėliau prasidėję šokiai tęsėsi iki vėlyvos nakties.
Aštuntoji Lietuvių dainų šventė “Atsiliepk daina” buvo labai plačiai ir sėkmingai išreklamuota. Tik pradėjus organizuoti šventę, buvo įkurta internetinė svetainė <http://www.dainusvente.org/>. Visa, su švente surišta informacija, tiek dalyviams, tiek žiūrovams, aukotojams ar svečiams, ar tik šiaip besidomintiems tautiečiams, buvo talpinama ir pastoviai joje atnaujinama.
Didelį darbą atliko ir šventės spaudos atstovai, kuriems vadovavo N. Benotienė. Jų iniciatyva ir dėka buvo paruošta virš 80 straipsnių, aprašytas kiekvienas choras, įdomiausi dainininkų pasakojimai, prisiminimai, veikla, pokalbiai su šventės organizatoriais ir t.t. Visi pagrindiniai išeivijos laikraščiai: “Tėviškės Žiburiai”- Kanada, “Amerikos Lietuvis”- Čikaga, ir ypatingai “Draugas” – Čikaga spausdino jiems paruoštus straipsnius tuo garsindami šį neeilinį ivykį.
Šio įvykio įamžinimui buvo išleistas šventės DVD, o pačią šventę du kartus transliavo ir Lietuvos televizija. Pasibaigus šventei visiems liko ypatingai gražiai išleistas šventinis programos leidinys, kuri redagavo Eglė Laniauskienė ir kuris yra turtingas nuotraukomis, chorų istorija, choristų pasisakymais, sveikinimais ir linkėjimais. Leidinyje ypatinga padėka skiriama rėmėjams, kurių nuoširdus dosnumas palengvino šios šventės ruošimą. Tai Lietuvių Fondas, Illinois Department of Commerce and Economic Opportunity, Bureau of Tourism ir Tautinių Mažumų ir Išeivijos Departamantas, šalia kurių rykiuojasi visa eilė pavienių aukotojų. Viena iš didžiausių asmeninių aukų tai virš 10 tūkstančių paaukoję Maria ir Antanas Rudžiai.
Aštuntoji Lietuvių Dainų Šventė “Atsiliepk Daina” įvykusi 2006 metų liepos 1-2 dienomis Čikagoje, įrodė, kad ir po 50-ties metų išeivijoje yra gyva dainų švenčių tradicija, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijoje būtina tęsti lietuvišką veiklą, norint ir toliau išlaikyti ir vystyti tėvų ir senelių atvežtą ir paliktą turtą: kalbą, muziką, dainą.
Dainų šventės organizavimo ir vykdymo darbai, gyvenant įvairiais įsipareigojimais ir darbais užimtoje visuomenėje, buvo atlikti savanorių žmonių, aukojusių savo laisvalaikį, žinias ir kūrybą. Šventė buvo pradėta organizuoti neturint nė vieno cento, o organizatorių tikėjimas, kad išeivija financiniai rems tokį renginį, tapo džiugia tikrove.
Laiminga tauta, turinti stiprius mokslininkus, mokytojus, šalies vadovus, vedančius sėkmingu keliu. Išeivija irgi gali džiaugtis, nes ši šventė parodė, kad atsiradus tinkamiems ir stipriems vadovams, galima padaryti tai, kas atrodė niekada nebebus įgyvendinama. Vyriausia meno vadovė R. Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas A. Polikaitis atliko ypatingai svarbų išeivijos chorinės muzikos ir dainų švenčių atkūrimo darbą. R. Kliorienės dėka susibūrė jaunimo ir vaikų chorai, į vietinius chorus įsijungė iš Lietuvos neseniai atvykę žmonės, chorinės muzikos aruodai pasipildė naujais kūriniais, pagyvėjo veikla mažesnėse lietuvių bendruomenėse, sustiprėjo ryšys tarp Lietuvos ir išeivijos chorvedžių ir choristų.
Atvertus naujo šimtmečio puslapį, Ritos ir Audriaus dėka, išeivija savo istoriją paženklino veiklos gyvybingumu ir džiugios ateities ženklu. 50 metų SKAMBĖJOME DAINA dabar ATSILIEPĖM DAINA ir TOLIAU GYVENSIME DAINA!!
Nijolė Benotienė
