Dainų šventei Toronte nuskambėjus
07/31/10“AMERIKOS LIETUVIS”– 2010/07/31
Štai ir praėjo visų mūsų taip laukta IX dainų šventė Toronte. Teko nemažai padirbėti, kad galėtume sudaryti didžiulį jungtinį chorą. Visi skaičiavome likusias dienas iki šventės – jaunesniems dainininkams ji buvo pirmoji, kiti laukė jau seniai bepatirto malonaus jausmo, kai dainuoja daugiau nei tūkstantis atlikėjų. Klausytis tokio didžiulio choro yra tikrai malonu, o jei dar ir pats į jį gali įsilieti – tai savotiškas stebuklas! Širdį kuteno, o ir ašarą ne vienas išspaudė pradėjus traukti tautiškas giesmes, ką jau bekalbėti apie seniai pamiltas dainas! Visi patyrėme nepaprastą džiaugsmą. plačiau…
Kur gali nuvesti meilė dainai ir dainavimui vieną žmogų? Paklauskite vilnietės Jolantos Čiasaitės, informacijos ir reklamos specialistės, moterų choro “Liepos” dainininkės, ir ji jums trumpai atsakys – į Kanadą, į Torontą! Į tolimą daugiatautį, daugiakultūrį miestą, kur tarp daugiau nei šimto tautų ir kultūrų, skamba ir lietuvių kalba. Ir ne tik kalbama, bet ir dainuojama lietuviškai. O šito nuotykio, vejantis lietuvišką dainą už Atlanto, pradžia buvo Vilniuje. 
Sunku būtų paneigti, kad IX Lietuvių dainų šventė (toliau DŠ) savyje nešė ypač galingą užtaisą. Vis dar neblėstanti prisiminimų aistra kaitina mūsų sielas dalintis įspūdžiais, džiaugsmais, padėkomis tiems, kas stojo prie šios Šventės organizavimo vairo ir atvedė mus visus iki šiandieninės būsenos, kai, rodos, kiekviena kūno ląstelė paliesta, kiekviena styga suvirpinta, kiekvienas gražus lietuviškas žodis išgirstas…Paprašiau mintimis pasidalinti Romualdą Gražinį, IX Dainų šventės dirigentą, Lietuvos valstybinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choro vadovą, kuris sakė esąs sukrėstas to, ką patyrė čia, Kanadoje, Toronto mieste. 
Šiaurės Amerikoje išeivijos lietuvių dainų šventės rengiamos nuo 1956 m. Lietuviai, gyvenantys už savo senosios Tėvynės ribų, šiomis šventėmis išreiškia dainavimo tradicijas, išsaugotas nuo vaikystės iki šių dienų. Birutė Litvinienė „Dainų šventės 2010” programoje rašo: „Atskirtas nuo savo šaknų lietuvis perdavė iš kartos į kartą turtingiausią lietuvių tautosakos dalį, tą dainoje išsakomą gilų jausmą, kurį jis patyrė šeimoje, šeštadieninėje mokykloje, studentų būreliuose, tautinėse organizacijose. Dainuodamas šventėje jis gerbia savo tėvų šalį, jos žmones, jos kultūrą”. 
Nors IX lietuvių dainų šventė buvo pirmoji, kurioje šių eilučių autoriui neteko dalyvauti, tačiau jos proga išėjęs stambokas leidinys, pavadintas „Daina aš gyvenu“, turintis 144 puslapius, padėjo susidaryti neblogą šventės vaizdą.
Liepos 4 dieną kaimyninėjė Kanadoje, Toronto mieste, įvyko 9-oji išeivijos chorų Dainų šventė „Daina aš gyvenu“. Tarp daugybės kitų chorų joje dalyvavo ir meninis ansamblis „Dainava“. Kanadiečiai tą savaitę atšventė Kanados dieną, Amerika – Nepriklausomybės dieną, Lietuva ruošėsi Mindaugo karūnavimo pažymėjimui, o mes – visą savaitgalį gyvenome dainomis ir savaip šventėme Lietuvą, kuri neturi geografinių koordinačių (bet yra ten, kur esame mes) ir lietuviškumą, esantį mūsų genuose, širdyse ir sąmonėje. 
Kiekvienam žmogui norisi grįžti į tą gyvenimo akimirką, kuri primena malonius jausmus, gerą nuotaiką, dvasinį pasitenkinimą, kuri buvo nekasdieniška. Liepos 2-4 d. savaitgalis ir buvo ta akimirka, apie kurią norime vėl ir vėl kalbėti, kuriai Kanados ir Toronto lietuviai ruošėsi ketverius metus – tai IX Dainų šventė “Daina aš gyvenu”. Šventinio pokylio metu vyriausia meno vadovė Dalia Viskontienė, džiaugsmingai visus pasveikinusi ir padėkojusi, prisipažino – “Mano sieloj šiandien šventė”. Pateikiame mintis choro dainininkų ar dalyvavusių šventėje, atsakant į klausimą: 
