Daina sukūriau aš pasaulį kitą…
05/26/10Gabija Petrauskienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/05/26
IX Dainų šventės meno vadovė Dalia Viskontienė sudarė Dainų šventės koncerto komitetą kurį sudaro: Nijolė Benotienė, Rita Kliorienė, Saulius Kliorys, Birutė Mockienė, Darius Polikaitis. Rita Kliorienė vadovavo 2006 m. Čikagoje vykusiai VIII Išeivijos lietuvių dainų šventei ir šios IX-tos šventės chorvedžių seminarui, kuris įvyko prieš metus Dainavos stovyklavietėje. Spausdiname pokalbį su Rita Klioriene, kuri dirba chorinės muzikos srityje jau 36 metus. plačiau…
Jei tūlą dainavietį šiandien paklaustumėte, kuo, kokiomis nuotaikomis dabar gyvena, atsakymas būtų vienas ir labai aiškus: Toronto dainų šventės laukimu. Sausį pasitikęs jau 65-uosius gyvavimo metus ir „atlaikęs“ sėkmingai nuaidėjusį „Sąskambių“ koncertą, kuriame dalyvauti buvo pakviestas birbynininkas iš Lietuvos Darius Klišys, Čikagos lietuvių meno ansamblis „Dainava“ nuoširdžiai kibo į būsimosios dainų šventės repertuarą. Nors dalį jo choristai jau anksčiau mokėjo, vis dėlto daugumą kūrinių tenka išmokti „nuo nulio“. 
Manau, kad okupacijos metais lietuviams kelyje į Nepriklausomybę daina turėjo ne mažesnę įtaką negu pogrindyje platinta Katalikų kronika, laisvės simboliu tapęs krepšinis arba mūsų tėvų prisiminimai.Tuos penkiasdešimt metų žmonėms laisvu noru susiburti į didelę minią buvo vos kelios vietos ir progos: tai bažnytiniai atlaidai, Užgavėnės Rumšiškėse, saulės palydos ant Palangos tilto… Tačiau niekas negalėjo prilygti jausmui stovėti baigminių krepšinio rungtynių tarp “CSK” ir “Žalgirio” tribūnose arba per Dainų šventes Vingio ar Kalnų parkų estradose. 
Šių metų balandžio 10 d. į Prisikėlimo parapijos šventovės salėje susitiko visi IX Dainų Šventės rengėjai, kviesliai, lėšų telkėjai. Juos visus bendram susirinkimui pakvietė DŠ kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai, bei Meno vadovė Dalia Viskontienė. Galima tik numanyti, kiek tikėjimo yra jų protuose ir ugnies jų širdyse, kad ta ugnimi jie sugebėjo uždegti ne tik aktyviuosius 130-tį rengėjų, virš 1200 dainininkų, bet ir visą lietuviškąją Amerikos žemyno bendruomenę. ![CPhA_exec_photos_2009_halifax_001[1]](http://dainusvente.org/wp-content/uploads/2010/05/CPhA_exec_photos_2009_halifax_00111.jpg "CPhA_exec_photos_2009_halifax_001[1]")
Bet kuri šventė atsiranda pirmiausia nuo minties ir temos, nuo noro kadieninį gyvenimą pertraukti neeiliniu įvykiu, kuris suteiktų džiausmo, būnant visiems kartu ir ilgam paliktų atmintyje tas išskirtines valandas. Dainų šventės, padėjusios stiprinti pasididžiavimą lietuvių tautos muzikiniu paveldu, nebuvo užmirštos ir sudėtingais politiniais laikais. Suskaldyta tauta galėjo išlaikyti savo prigimtinę tapatybę daugiausia per kultūrą, literatūrą ir meną. Dainų šventės Lietuvoje ir išeivijoje tapo tokiu viešu ir tvirtu paliudijimu.
Nebijokime atjaunėti, kad ir tik vienam gražiam džiaugsmingam savaitgaliui – Dainų šventėje, jau 9-toje – (po taip sekmingos 8-tos Čikagoje), ir po 32 metų vėl mūsų Kanadoje, – po Čikagos, trečioje lietuvių sostinėje – Toronte, Mississaugoje! Kanadoje galime puikiai PAKARTOTI! Šįkart parodykim Lietuvai, kad ji GYVA net ir už vandenynų “Už jūrų, marių…” Kad dainos meilėje ir jos galioje Lietuva gyva dainose ir už jos pakrančių, už jos ribų! Ne vien tik Lietuvoje Dainų šventės gyvos ir gyvuoja, ir gyvuos! 
Praėjusiais metais „Tėviškės Žiburiai“, vienintelis lietuviškas laikraštis Kanadoje, paminėjo savo įsteigimo 60-metį. O šiemet balandžio 11d. savaitraščio skaitytojai ir rėmėjai rinkosi į 61-ąją popietę. Bėgant metams, keičiasi skaitytojai, keičiasi laikraštis, tradicinė šventė irgi kaskart kitokia. Jose mažiau oficialių sveikinimų ar kalbų ir, kaip visada, neeilinė šventinė programa. Šiemet popietės rengėjai – Kanados Lietuvių katalikų kultūros draugija “Žiburiai“ ją paskyrė lietuviškai dainai. 
Artėjanti IX Dainų šventė – renginys, kuriam sunku išlikti abejingu. Kažkur repeticijų kuluaruose sklando gandas, kad Dainų šventės klausytojus džiugins apie 1200 narių jungtinis choras. Tiek narių, iki šventės likus 100 dienų, yra užsiregistravę ir aktyviai mokosi dainas. Džiugina ir tai, kad kone kiekvieno Toronto lietuvių bendruomenės nario, pasitikrinusio savo galimybes, gebėjimus ir nusiteikimą, yra garbės reikalas vienokiu ar kitokiu būdu prisidėti prie šventės organizavimo. Štai muzikinį išsilavinimą turintieji choro nariai laiko pareiga padėti pasiruošti jo neturinčiam choristui. 
Vasarą anksti ryte Neringos stovykloje, Vermont kalnuose, girdėti tik paukščiukų giesmės. Gieda kardinolai, raudongurkliai, šaukia geniai ir sakalai. Nors stovyklos mediniuose namukuose yra daugiau nei šimtas lovų, ir kiekvienoje jų miega arba stovyklautojas, arba vadovas, saulei brėkštant stovykloje tylu. Girdėti tik paukščių švelnios melodijos, na, ir gal truputis knarkimo. 
