Artėjant IX Dainų šventei
05/04/10Danguolė Lelienė, “TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI”– 2010/05/4
…Pasakyk man ir aš pamiršiu, parodyk man ir aš gal prisiminsiu, įtrauk mane ir aš suprasiu!..
Šių metų balandžio 10 d. į Prisikėlimo parapijos šventovės salėje susitiko visi IX Dainų Šventės rengėjai, kviesliai, lėšų telkėjai. Juos visus bendram susirinkimui pakvietė DŠ kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai, bei Meno vadovė Dalia Viskontienė. Galima tik numanyti, kiek tikėjimo yra jų protuose ir ugnies jų širdyse, kad ta ugnimi jie sugebėjo uždegti ne tik aktyviuosius 130-tį rengėjų, virš 1200 dainininkų, o ir visą lietuviškąją Amerikos žemyno bendruomenę. plačiau…
![CPhA_exec_photos_2009_halifax_001[1]](http://dainusvente.org/wp-content/uploads/2010/05/CPhA_exec_photos_2009_halifax_00111.jpg "CPhA_exec_photos_2009_halifax_001[1]")
Bet kuri šventė atsiranda pirmiausia nuo minties ir temos, nuo noro kadieninį gyvenimą pertraukti neeiliniu įvykiu, kuris suteiktų džiausmo, būnant visiems kartu ir ilgam paliktų atmintyje tas išskirtines valandas. Dainų šventės, padėjusios stiprinti pasididžiavimą lietuvių tautos muzikiniu paveldu, nebuvo užmirštos ir sudėtingais politiniais laikais. Suskaldyta tauta galėjo išlaikyti savo prigimtinę tapatybę daugiausia per kultūrą, literatūrą ir meną. Dainų šventės Lietuvoje ir išeivijoje tapo tokiu viešu ir tvirtu paliudijimu. 
Nebijokime atjaunėti, kad ir tik vienam gražiam džiaugsmingam savaitgaliui – Dainų šventėje, jau 9-toje – (po taip sekmingos 8-tos Čikagoje), ir po 32 metų vėl mūsų Kanadoje, – po Čikagos, trečioje lietuvių sostinėje – Toronte, Mississaugoje! Kanadoje galime puikiai PAKARTOTI! Šįkart parodykim Lietuvai, kad ji GYVA net ir už vandenynų “Už jūrų, marių…” Kad dainos meilėje ir jos galioje Lietuva gyva dainose ir už jos pakrančių, už jos ribų! Ne vien tik Lietuvoje Dainų šventės gyvos ir gyvuoja, ir gyvuos! 
Praėjusiais metais „Tėviškės Žiburiai“, vienintelis lietuviškas laikraštis Kanadoje, paminėjo savo įsteigimo 60-metį. O šiemet balandžio 11d. savaitraščio skaitytojai ir rėmėjai rinkosi į 61-ąją popietę. Bėgant metams, keičiasi skaitytojai, keičiasi laikraštis, tradicinė šventė irgi kaskart kitokia. Jose mažiau oficialių sveikinimų ar kalbų ir, kaip visada, neeilinė šventinė programa. Šiemet popietės rengėjai – Kanados Lietuvių katalikų kultūros draugija “Žiburiai“ ją paskyrė lietuviškai dainai. 
Artėjanti IX Dainų šventė – renginys, kuriam sunku išlikti abejingu. Kažkur repeticijų kuluaruose sklando gandas, kad Dainų šventės klausytojus džiugins apie 1200 narių jungtinis choras. Tiek narių, iki šventės likus 100 dienų, yra užsiregistravę ir aktyviai mokosi dainas. Džiugina ir tai, kad kone kiekvieno Toronto lietuvių bendruomenės nario, pasitikrinusio savo galimybes, gebėjimus ir nusiteikimą, yra garbės reikalas vienokiu ar kitokiu būdu prisidėti prie šventės organizavimo. Štai muzikinį išsilavinimą turintieji choro nariai laiko pareiga padėti pasiruošti jo neturinčiam choristui. 
Vasarą anksti ryte Neringos stovykloje, Vermont kalnuose, girdėti tik paukščiukų giesmės. Gieda kardinolai, raudongurkliai, šaukia geniai ir sakalai. Nors stovyklos mediniuose namukuose yra daugiau nei šimtas lovų, ir kiekvienoje jų miega arba stovyklautojas, arba vadovas, saulei brėkštant stovykloje tylu. Girdėti tik paukščių švelnios melodijos, na, ir gal truputis knarkimo. 
Paskutinė būsimos dainų šventės Toronto mieste daina, kurios gimimą paskatino Dalia Viskontienė, bus ,,Nebuvo tai žemė”. Tai daina, išaukštinanti lietuvių sunkumus tautos istorijos vingiuose, o ypač lietuvį žmogų, kuris, nepaisant, kur begyventų, stengėsi išlaikyti visas vertybes, ypač gimtąją kalbą ir dainą. Nebuvo tai žemė: Australija, Kanada, Europa, Amerika, tai buvo žmogus, kurio dėka bendruomenėse, parapijose, šeimose net trečios kartos palikuonys kalba gimtąja prosenelių kalba, gieda giesmes, verčia elementoriaus lapus, o dabar repetuoja ateinančios IX Dainų šventės išeivijoje dainas. 
Rengiant 8-tąją dainų šventę “Atsiliepk daina”, kuri atnešė didžiausią sėkmę ir chorinės muzikos judėjimo atgimimą išeivijoje, vyriausia šventės vadovė Rita Kliorienė įvairių pokalbių metu ne kartą yra sakiusi, kad 8-osios šventės sėkmė buvo vienodai svarbi, kiek buvo svarbu rasti kitai šventei vadovą/ę. Jeigu pradėtas darbas nėra tęsiamas, tai viskas, kas buvo įdėta nueina niekais. Aštuntajai šventei pasibaigus, visi žinojome, kad po 4 metų ir vėl visi galėsime išgyventi dainų šventės išeivijoje akimirkas, nes vyriausia meno vadove sutiko būti Dalia Skrinskaitė -Viskontienė. 
